„Man malonu pristatyti jums naują žmonių protėvių rūšį“, – žurnalistams sakė Johanesburge įsikūrusio Vitvatersrando universiteto profesorius Lee Bergeris.
Ši rūšis, pavadinta naledi, priskirta Homo genčiai – tai pačiai, kuriai priklauso ir Homo sapiens, rašo BBC.
Tai yra didžiausias tokio pobūdžio atradimas Afrikoje. Žurnale „Elife“ publikuotame tyrime, be kita ko, nurodoma, kad šie individai užsiėmė ritualinėmis apeigomis.
Mokslininkai teigia negalėję nustatyti, kada naledi rūšies atstovai gyveno. Tyrimo vadovas, profesorius L.Bergeris mano, kad jie galėjo būti vieni pirmųjų Homo genties atstovų Žemėje ir, jo vertinimu, atsirado bent prieš tris milijonus metų.
Kaip ir kiti šios srities mokslininkai, L.Bergeris vengia termino „trūkstama grandis“ – anot jo, naledi rūšis veikiau yra „tiltas“ tarp dvikojų primatų ir žmonių.
„Mes išvykome ketindami atkasti vieną fosiliją. Atradome daugiau fosilijų. Vėliau aptikome daug kaukolių ir atskirų individų. Taigi besibaigiant tai atmintinai 21 dienos ekspedicijai mes buvome atradę didžiausią žmonių protėvių fosilijų rinkinį, koks kada nors buvo atrastas Afrikos žemyne. Tai buvo nepakartojama patirtis“, – sakė mokslininkas.
Radinyje yra įvairaus amžiaus vyrų ir moterų kaulų fosilijų.
„Apie šią rūšį mes išsiaiškinsime viską, – sakė L.Bergeris. – Mes nustatysime, kada jie gimė, kaip jie vystėsi, tobulėjo, skirtumus tarp vyrų ir moterų kiekvienoje vystymosi stadijoje nuo kūdikystės iki vaikystės, paauglystės, kaip jie užaugo ir mirė.“
Homo naledi rūšis yra visiškai kitokia nei kiti pirmykščiai žmonės. Jie turi mažas smegenis – maždaug tokias, kaip gorilos, jų dubuo ir pečiai labiau primena primatus. Tačiau jie priskirti tai pačiai genčiai, kaip žmonės, dėl specifinės kaukolės struktūros, santykinai mažų dantų, ilgų kojų, pėdų. „Pamačiau tai, ko nesitikėjau kada nors išvysti per visą savo karjerą. Tai buvo akimirka, kuriai 25 metai patirties paleoantropologijos srityje manęs neparuošė“, – pripažino L.Bergeris.
Aptiktų fosilijų gausa ir įvairovė tyrėjams leidžia manyti, kad jie pateko į laidojimo vietą. Panašu, kad Homo naledi atstovai įnešdavo mirusiųjų kūnus giliai į urvą ir juos ten palikdavo – gali būti, kad toks paprotys vyravo ilgą laiką.
Jei tai pasitvirtintų, reikštų, kad naledi rūšiai yra būdingi ritualiniai veiksmai ir, galbūt, simbolinis mąstymas – tai, kas iki šiol buvo siejama tik su gerokai vėliau (prieš maždaug 200 tūkst. metų) gyvenusiais individais.
L.Bergerio nuomone, atradus rūšį, kuri turi tokią puokštę primatams ir moderniems žmonėms būdingų bruožų, mokslininkams gali tekti iš naujo apsvarstyti, ką išties reiškia būti žmogumi.