Tačiau žmonės nuo seno pratę gyventi prie vandens telkinių. Taip patogiau. Štai maždaug pusė JAV populiacijos gyvena ne toliau nei 80 km nuo vandenyno pakrantės. O ir 40 proc. viso pasaulio populiacijos gyvena ne toliau kaip 100 km nuo vandenyno pakrantės. Štai kodėl pasaulinio vandenyno lygio kilimas žmonijai yra nepaprastai svarbus. Taip pat ir Lietuvai.
Žurnale „Science Advances“ tarptautinė fizikų ir klimato tyrėjų grupė, vadovaujama Ricardos Winkelmann iš Potsdamo klimato kaitos tyrimų instituto (Vokietija), pateikė skaičiavimų rezultatus. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kas įvyktų, jei žmonija išdegintų visas 10 tūkst. gigatonų iškastinio anglies kuro (įskaitant ir naftą bei gamtines dujas).
Ko gero, nesunku numatyti, kad rezultatai nelinksmi. Pagal ekstremaliausią scenarijų, dėl anglies dvideginio kiekio padidėjimo atmosferoje pasaulinis vandenyno lygis pakiltų 60 metrų. Taigi po vandeniu atsidurtų ne tik dalis Lietuvos, bet ir tokie megapoliai kaip Tokijas, Pekinas, Los Andželas, Bostonas, Niujorkas, Kairas. Taip pat beveik visas Bangladešas ir Florida.
Net ir optimistiškesniais atvejais (jei atmosferoje būtų mažiau anglies dvideginio) grėstų ilgalaikiai klimato pokyčiai, dėl kurių tirptų Antarktidos ledynai ir kiltų pasaulinio vandenyno lygis.
Kaip ir kiek? Štai per 2013 m. žmonija su visais savo automobiliais ir fabrikais į orą paleido 10 mlrd. tonų (arba gigatonų) anglies. Dar 12 metų tokiomis apsukomis, ir pasaulinis vandenynas pakiltų 15–20 cm. Bet tik per artimiausią tūkstantį metų. Taigi pusantro ar du metrus vandens lygis pakiltų tik per 10 tūkst. metų. Taigi tvanas grėstų dar labai negreitai.
Bet jei 2013 m. intensyvumu žmonija „pakūrentų“ 120 metų, per tūkstantmetį vandenyno lygis pakiltų 4,5 metro, o per 10 tūkst. metų – 15 metrų. Tai jau gerokai rimčiau.
„Mes turime įsisąmoninti, kad šiandieniai mūsų veiksmai ir ekonomikos procesai turės labai toli siekiančių pasekmių, – pabrėžia tyrime nedalyvavęs Rutgerso universiteto klimatologas Bobas Koppas. – Mes jau jaučiame anglies dvideginio gausėjimo atmosferoje padarinius. Reikia nepamiršti, kad tos dujos atmosferos sudėtyje išliks ilgus tūkstantmečius ir jų įtaka klimato kaitai ir jo šilimui tik didės.“
Vienas iš tyrimo autorių, Stanfordo universiteto klimatologas Kenas Caldeira pripažįsta, kad skaičiavimai, kaip šylantis oras ir šiltnamio efektas paveiks Antarktidos ledynų tirpsmą, yra gerokai komplikuotesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Neabejoju, daugelis intuityviai suvokia, kad šildamas ledas pradeda tirpti, tačiau viskas gerokai sudėtingiau, kai kalbame apie didžiulių ledo masyvų tirpsmą“, – sakė jis.
Kaip tik todėl tiksliai modeliuoti ledynų tirpsmą yra labai keblu. Yra daug visokių subtilių niuansų, kurie galėtų turėti vienokios ar kitokios įtakos skaičiavimams. Tačiau, anot K.Caldeiros, ir be subtilių skaičiavimų yra absoliučiai aišku – žmonės galėtų ištirpdyti visą planetoje esantį ledą. Ne tik galėtų, bet ir sparčiai juda ta kryptimi.
