„Klausydamiesi jų susižavėjimo šūksnių ir juoko supratome, kad virtuali realybė yra puiki priemonė mažinti globos namų gyventojų socialinę atskirtį. Kai kurie senoliai jau nebegali vaikščioti, tad virtualios realybės šalmas tampa puikia priemone ištrūkti iš niūrios kasdienybės ir nukeliauti ten, kur seniai svajojai“, – dalijosi mintimis Mažeikių globos namų pavaduotoja socialiniam darbui su vaikais Raimonda Veličkienė.
Patys išmėginę virtualią realybę galime pridurti tik tiek, kad nukeliauti įmanoma ir ten, kur nė nesvajojai.
„Išmaniosios technologijos dažnai aplenkia toliau nuo didžiųjų Lietuvos centrų įsikūrusius gyventojus. Dar rečiau tokias technologijas pavyksta parodyti senjorams ar vaikų namų auklėtiniams, – sakė socialinė darbuotoja. – Bet juk ir senjorai, gyvenantys globos namuose, taip pat neturėtų ignoruoti technologinės pažangos. Todėl norėjome globos namų gyventojus supažindinti iš arčiau su tuo, ką jie tik kartais mato tik per televizorių.“
Visai neseniai šešioms Kauno įmonėms pasirašius sutartį įkurto klasterio „Blaster“ koordinatorė Reda Aleksandravičienė neslėpė džiaugsmo ir stebėjosi senjorų smalsumu: „Tokia išvyka mums – pirmoji. Tačiau kai pamatėme, kiek džiaugsmo suteikėme, galime drąsiai pasakyti, kad ji tikrai ne paskutinė. Senoliai ne tik neišsigando virtualios realybės, bet ir stojo į eilę norėdami į virtualų pasaulį pasinerti pirmieji. Buvo be galo smagu matyti iš nuostabos aikčiojančius senelius.“
