Tokios prognozės siejamos su tuo, kad 2014–2020 metais konkursiniam mokslo finansavimui numatyta skirti 110 mln. eurų ES investicijų fondo lėšų. Iš jų moksliniams tyrimams atiteks per 95 mln. eurų.
Ši suma – triskart didesnė nei ta, kuri buvo skirta 2007–2013 m. Šiuo laikotarpiu Lietuvos tyrėjai įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų.
D.Pauža pastebi, kad Lietuvos mokslininkams numatoma suma yra beprecedentė. „Tokio didelio ir intensyvaus finansavimo mūsų mokslo pasaulis nematė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Galima drąsiai teigti, kad ateinantis 5 metų laikotarpis bus tikra atgaiva Lietuvos mokslui“, – teigė LMT pirmininkas.
Į šias dotacijas pretenduoja visų sričių mokslininkai – nuo biotechnologų iki humanitarų. Svarbiausia, kad jų atliekami darbai būtų aukšto lygio, turėtų išliekamąją vertę ir teiktų naudą.
Kaip toji nauda apskaičiuojama ar įvertinama? D.Pauža aiškino, kad nevertingų projektų nėra, tačiau vienas receptas jiems įvertinti dar nesukurtas. Pavyzdžiui, technologijų srityse būtų galima matuoti ekonominį efektą (pvz., išradimo ar patento atneštą naudą), bet kaip apskaičiuoti lituanistų atlikto tyrimo vertę?
Patys mokslininkai įvertinimu laiko citavimus. „Kuomet mokslininkas peržengia per visą gyvenimą tūkstantį citavimų, tai jis jau yra aukšto lygio. Juo remiasi, jį cituoja – tokių tyrėjų turime dešimtimis. Ir „Visuotinės dotacijos“ priemonė davė didelį postūmį“, – teigė D.Pauža.
Mokslo finansavimas ne tik padėjo išlaikyti mokslininkus mūsų šalyje, bet ir leido išauginti naujų sričių ekspertų. Pavyzdžiui, jei anksčiau Lietuva garsėjo tik kaip lazerių ir biotechnologijų šalis, tai dabar ypač jaučiamas proveržis genetinių, epigenetinių tyrimų srityje.
Tačiau kodėl iki šiol Lietuva neturi visame pasaulyje puikiai žinomo mokslininko, kur mūsų Einsteinas? LMT pirmininkas mano, kad tam įtakos turi šalies dydis. „Iš kitos pusės, kokios yra investicijos į sporto šakas kitose šalyse? Pas mus jų nėra didelių, bet kasmet bent po porą talentų atsiranda. Vadinasi, yra mokykla, kuri susiformavo per ilgą laikotarpį“, – svarstė jis.
D.Paužos teigimu, daugeliui mokslininkų svarbiausi ne pinigai, o galimybės, todėl reikšmingą vaidmenį šioje grandinėje turi infrastruktūra, joje esanti įranga: „Tačiau tam, kad vadinamieji slėniai duotų efektą, reikia žmonių, o žmonės turi kažką ten daryti, jiems reikia lėšų. Kaip mes vadinome šitą paramą – tai yra kraujas organizmui, kad viskas vyktų.“
Iš naujųjų ES investicinių fondų iš jau numatytų 110 mln. eurų beveik pusę sumos planuojama skirti labiau taikomojo pobūdžio moksliniams tyrimams, kurių rezultatus labiau ir greičiau galėtų naudoti ir verslas. Tikimasi, kad atlikti moksliniai tyrimai padės Lietuvai sukurti išskirtinumą bioinžinerijos, farmacijos, fizikos, chemijos, o gal net ir kosmoso technologijų srityje.
„Kirba klausimas, ką darysime po 2020 metų, kai baigsis ES struktūrinių fondų paramos lėšos? Ar Lietuva iš savo biudžeto sugebės, ras galimybių užtikrinti šalies mokslo finansavimo tęstinumą?“ – retoriškai klausė D.Pauža.
