„Biocentro“ išradimų spektras – nuo dirvožemio valymo technologijų, ekologiškos šilumos gamybos iki kosmetikos ir preparato nuo vėžio. Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, iššūkius, galimybes ir inovacijomis grįstą verslą Lietuvoje kalbamės su UAB „Biocentras“ direktoriumi prof. hab. dr. Sauliumi Grigiškiu.
- „Biocentrą“ pristatote kaip mokslinę-gamybinę įmonę. Kas tai? Kuo užsiima „Biocentras“?
– Atliktų mokslinių tyrimų ir išradimų pagrindu kuriame inovatyvias biotechnologijas ir bioproduktus, juos patentuojame ir komercializuojame pasauliniu lygmeniu.
– Pernai tapote LR Ūkio ministerijos kasmet organizuojamo konkurso „Verslo ir mokslo partnerystė 2015“ nugalėtojais. Gal atskleisite kaip sekėsi kurti mokslo partnerių tinklą ir su kuo dažniausiai bendradarbiaujate?
– Visų pirma, dėl savo pedagoginės veiklos VGTU man nuolat tenka bendrauti su skirtingų šalių mokslo įstaigų atstovais. Be to, yra ilgametė dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtis. Šiuose projektuose visada dalyvauja stambios ir svarbios Europos mokslinės institucijos, o projektų vykdymo metu užsimezga glaudūs bendradarbiavimo ryšiai. Progresyviausias, moksliškai drąsias ar net įžūlias idėjas visada aptariame su įmonės darbuotojais ir kitų įstaigų mokslininkais. Taip kyla naujų idėjų konkretiems įgyvendinamiems projektams.
– Veikiate kone 30 metų. Visų pelnytų apdovanojimų tikriausiai jau nebesuskaičiuojate, tačiau kurie gauti įvertinimai šiuo metu Jums yra reikšmingiausi?
– Įmonės veiklą nuolatinės mokslinės pažangos srityje geriausiai parodo pastarieji pasiekimai. 2015 metais UAB „Biocentras“ kartu su Inovatyvios medicinos centru laimėjo konkursą „Verslo ir mokslo partnerystė 2015“. Apdovanojimas gautas už sukurtą bioproduktą, kurio veiklioji medžiaga stiprina imunitetą ir stabdo piktybinių ląstelių dauginimąsi. Pernai įmonė buvo pripažinta ir viena iš 3-jų pažangiausių biotechnologinių įmonių konkurse „Žinių ekonomikos įmonės 2015“.
– 2015 m. sukūrėte ir sėkmingai patentavote net 4 technologijas. Kiek iš viso turite patentų savo portfelyje? Kurie jų svarbiausi?
– Įmonėje yra nuolat kuriami nauji produktai ir ieškoma naujų gamybos būdų. Taip gimsta patentavimo būtinybė. Sunku išskirti vieną svarbiausią pasiekimą, juk tai intelektinė nuosavybė, kuri yra sunkiai įkainojama.
– Jūsų įmonė veiklą pradėjo nuo aplinkosaugos, tačiau jau prieš kurį laiką pradėjote kurti įvairius vaistus. Pavyzdžiui, jau kurį laiką tiriate, kaip sunaikinti vėžio ląsteles ir net paskelbėte patento paraišką. Kas paskatino keistis ir plėsti įmonės veiklos sritis?
– Rinkos pokyčiai ir poreikiai. Kadangi įmonė turi virš 500 mikroorganizmų banką, visada galima rasti naują tobulėjimo kryptį ir ją plėsti, semiantis patirties iš mokslinės literatūros, kitų šalių kolegų ir atliekant skirtingus mokslinius tyrimus. Taip ir kilo mintis dėl preparatų, veikiančių piktybines ląsteles.
– Neseniai laimėjote ES finansavimą didžiausioje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“. Koks projektas bus įgyvendinamas?
– Pagal šią programą įgyvendinamas projektas „US4GREENCHEM – Biotechnologijoje naudojamų cukrų gavimas iš lignoceliuliozės žaliavos kompleksiškai taikant ultragarsą ir fermentus“. Šiuo projektu siekiama sukurti biorafinavimo koncepciją, leidžiančią biomasę paversti naudingomis medžiagomis, naudojant tik žaliąsias technologijas ir sumažinant gamybos atliekų bei tarpinių produktų susidarymą. Ši koncepcija apima ultragarso ir CO2 technologijų taikymą. Proceso metu išsiskyrę angliavandeniai gali būti pritaikomi biotechnologinių produktų gamybai, lignino pagrindu sukurti produktai – chemijos pramonėje, o kietosios atliekos – energijos gamybai. Projektas vykdomas kartu su partneriais iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Suomijos ir Ispanijos.
– Kaip dera inovatyviausios įmonės titulą pelniusiai įmonei, nepaliaujate judėti į priekį. Prie kokių inovacijų dirbate šiuo metu? Kokius planus nekantraujate įgyvendinti?
– Šiuo metu dirbame ties keliomis kryptimis. Atliekame tyrimus siekdami pagerinti vakcinacijai skirtus antibakterinius preparatus, kuriame naujus maisto produktus iš alternatyvių šaltinių ir vystome informacines technologijas avarijų likvidavimui.
– Šiemet atidaryti du didžiausi Lietuvoje tyrimų centrai. Ar jau jaučiate sujudimą ir artėjančius pokyčius? Kokią reikšmę gerėjanti mokslinė infrastruktūra turi verslui Lietuvoje?
– Šių centrų atsiradimas mūsų darbą labai palengvino – pagerėjo komunikacija, nes šiuose centruose buvo sutelkta visa infrastruktūra. Su abiem centrais turime idėjų kurti bendrus projektus. Sujudimo nejaučiame, nes šiuose centruose dirba žmonės, su kuriais ir anksčiau bendradarbiavome. Galbūt tik išsiplėtė jų galimybės vykdyti didesnius projektus.
– Kas šiuo metu trukdo verslo sektoriui intensyviau bendradarbiauti su mokslininkais? Nuo ko siūlytumėte pradėti norintiems užmegzti partnerystę ir pradėti bendrų projektų?
– Mokslininkai dažniausiai yra užimti studentų mokymu ir mažai gali skirti laiko moksliniams darbams. Būtų tikslinga mokslininkams sumažinti pedagoginio darbo krūvį, kad jie galėtų daugiau laiko skirti moksliniams darbams. Lietuvoje nepakankamas dėmesys ir finansavimas moksliniams tiriamiesiems darbams, dėl ko kai kuriems mokslininkams trūksta patirties dirbant su dideliais tarptautiniais projektais. Net ir vykdant tarptautinius projektus, mokslininkams trūksta asmeninės atsakomybės už projektų rezultatus ir jų pateikimą laiku.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas projektui „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
