Gyventojų perteklius yra viena iš problemų, kuri, daugelio manymu, gali lemti mūsų civilizacijos žlugimą. Ir teoriškai tai atrodo visiškai logiška: jei žmonių bus per daug, išeikvosime visus išteklius, dėl to kils badas, karas ir daugybė kitų, nė kiek ne malonesnių, problemų. Bent jau Davidas Attenboroughas tikrai taip mano.
Tačiau gyventojų pertekliaus problema nėra tokia paprasta.
Nerimauti dėl žmonių pertekliaus imta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo sukeltas staigus gyventojų skaičiaus augimas paskatino daug apokaliptinių hipotezių, kas nutiks, jei visa Žemė bus padengta žmonija. Galiausiai miestai bus perpildyti ir visi ištekliai baigsis, teisingai?
„Kurzgesagt“ prieštarauja ir teigia, kad tai klaidingas įsivaizdavimas, nes populiacijos augimas nėra nevaldoma problema. Jis pavaldus keturių stadijų procesui, neatsiejamai susijusiam su ekonomika, ir didžioji dalis pasaulio daugumą šių stadijų jau įveikė.
Šis keturių stadijų procesas – vadinamoji demografinė raida – yra gyventojų populiacijų kitimo industrializuotose visuomenėse modelis. Apibendrinant, perėjimas įvyksta, kai ekonomika pailgina gyvenimo trukmę, dėl to įvyksta staigus gyventojų gausėjimas, kuris paskui sulėtėja, o galiausiai populiacijos augimas išsilygina.
Tai iliustruojama persikeliant į XVIII amžių, kai pasaulis nebuvo toks industrializuotas, kaip dabar. Tada moterys susilaukdavo vidutiniškai 4–6 vaikų, iš kurių pilnametystės sulaukdavo vos du, todėl tuo metu daug žmonių gimdavo, bet daug ir mirdavo. Tokia yra pirmoji stadija.
Tačiau vykstant pramonės revoliucijai, mirtingumas sumažėjo ir šeimos suklestėjo kaip niekada. Išgyvendavo jau nebe pora vaikų, o visi penki, dėl to kilo staigus populiacijos gausėjimas, žymintis antrą stadiją.
Kai tėvai suvokė, kad jų vaikams labai tikėtina išgyventi iki pilnametystės, jie nustojo jų tiek susilaukti ir populiacijos augimas sulėtėjo. Prasidėjo trečioji stadija – tėvai susilaukdavo vos dviejų ar trijų vaikų, vietoje ankstesnių penkių ar šešių.
Galiausiai, ketvirtojoje stadijoje visuomenė buvo pakankamai pažengusi, mažiau žmonių mirdavo ir mažiau vaikų gimdavo, nusistovėjo pusiausvyra, kurią daugelis industrializuotų šalių išlaiko iki šiol, dėstoma siužete.
Šaltinis: Sciencealert.com.
