Tai tikra: Juros Periodo parkas artėja

Na, iš tiesų tai ne Juros. Labiau Kvartero – t. y. to laikotarpio, kurio pabaigoje jau atsirado ir žmogus. Atsirado, gyveno ir sėkmingai medžiojo mamutus – taip sėkmingai, kad šių net nebeliko. O štai dabar mokslininkai po truputį jau ruošiasi gauruotuosius milžinus sugrąžinti – klonavimo būdu.

Mokslininkai tikisi po poros metų turėti „drambliamuto“ embrioną.<br>123rf.com nuotr.
Mokslininkai tikisi po poros metų turėti „drambliamuto“ embrioną.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Adomas Rutkauskas

Feb 21, 2017, 2:50 PM, atnaujinta Apr 9, 2017, 3:30 PM

Apie tai jau kalbėjo rusai, šalčiausiame Sibiro mieste Jakutske kartu su kontraversišku Pietų Korėjos klonavimo specialistu Hwang Woo-Suku kuriantys Pasaulinį Mamutų Centrą.

Bet pagaliau apie tai kalba ir kiek rimtesni mokslininkai: darbo imasi Harvardo (JAV) komanda.

Mamutai išnyko prieš daugmaž 4000 metų, bet mokslininkai sako, kad pasitelkdami genų inžineriją, jie jau yra nebetoli mamuto atkūrimo. Ar perkūrimo – Harvardo komanda sako, kad po dvejų metų jau turės hibridinį embrioną, kuris bus sukurtas į afrikinio dramblio geną įterpiant mamuto genus.

„Mūsų tikslas – sukurti hibridinį dramblio-mamuto embrioną, – teigia profesorius George'as Churchas, – Tiesą sakant, tai bus dramblys, bet su mamuto požymiais. Mes to dar nepadarėme, bet tai gali nutikti per porą artimiausių metų.“

Gyvūnas, kartais vadinamas „drambliamutu“ (angl. mammophant) būtų iš dalies dramblys, bet su tokiais mamuto požymiais, kaip mažos ausys, poodiniai riebalai, ilgi gaurai ir kraujas, prisitaikęs prie žemų temperatūrų. Šie mamuto požymiai būtų įterpiami į dramblio DNR naudojantis galingu genų redagavimo įrankiu „Crispr“.

Kol kas Harvardo komanda dirba dar tik ląstelių lygyje, bet neplanuoja sustoti ir kitas žingsnis ateityje – embrionai. Bet tuo pačiu patys mokslininkai pripažįsta, kad iki rimto bandymo sukurti pilną, gyvą gyvūną – dar daug metų.

„Dirbame ieškodami būdų įvertinti visų tų redagavimų įtaką ir iš esmės siekiame laboratorijoje sukurti embriogenezę“ – teigia G.Churchas.

Nuo projekto pradžios 2015-aisiais mokslininkai padidino mamuto genų įterpimų į dramblio DNR skaičių nuo 15 iki 45. „Mes jau žinome tuos genus, kurie lemia mažas ausis, poodinius riebalus, gaurus ir kraują, bet dar yra daug kitų, kuriuos reikia išskirti“ – sako G.Churchas.

Žinoma, kur tik genetiniai bandymai, ten ir etikos sargai. Mančesterio universiteto zoologijos profesorius Matthew Cobbas teigia, kad toks mamutų prikėlimas kelia didelių etinių problemų: mamutas buvo ne šiaip genų rinkinys, bet socialus gyvūnas – lygiai kaip ir dabartinis dramblys. „Kas nutiks, kai gims toks dramblys-mamutas? Kaip jį įvertins drambliai?“ klausia profesorius.

G.Churchas atskleidžia, kad planuoja hibridinį embrioną auginti dirbtinėje gimdoje – o ne pasirinkti surogatinę motiną-dramblę, bet tai yra technologija, kuri, kai kurių specialistų manymu, nebus pasiekta artimiausią dešimtmetį.

„Mes tikimės visą procedūrą atlikti „ex-vivo“, t. y. gyvo kūno išorėje, – teigia mokslininkas – nes būtų beprasmiška rizikuoti nykstančios rūšies individo reprodukcine sistema.“ Mokslininkas dar pabrėžė, kad jo laboratorijoje pelės embrionas dirbtinėje gimdoje jau gali išgyventi dešimt dienų – t. y. pusę tiek, kiek būtina embriono brendimui: „Mes eksperimentuojame su pelių auginimu „ex-vivo“ sąlygomis. Tokie eksperimentai daromi nuo 1980-ųjų, bet kurį laiką šia sritimi buvo nustota domėtis. O šiandien mes jau turime visai kitas technologijas ir į viską žvelgiame iš naujo.“

„G.Churcho siūlo auginti embrioną dirbtinėje gimdoje, kas mažų mažiausiai yra labai ambicinga – pastebi M.Cobbas, – bet net jei tai ir pavyktų, sukurtas gyvūnas neturėtų priešgimdyvinio ryšio su savo motina.

Ledynmečio metu mamutai klajojo Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje, ir prieš 4 000 metų išnyko – mokslininkai mano, kad dėl to kaltas tiek klimato atšilimas, tiek intensyvi žmonių vykdyta medžioklė. Artimiausias mamuto giminaitis vis dėlto yra ne afrikinis, bet azijinis dramblys. Mamutų prikėlimas tapo realistišku planu dėl to, kad labai ištobulėjo genų redagavimo technologijos, o taip pat dėl to, kad Sibire, įšale išliko keletas žuvusių mamutų, iš kurių galima gauti šio gyvūno DNR pavyzdžių.

G.Churchas yra prisidėjęs prie vienos plačiausiai naudojamų genų redagavimo technologijų, vadinamų „Crispr/Cas9“ – tos pačios, prie kurios dirbo ir lietuvis Virginijus Šikšnys. Technologija yra kilusi iš bakterijos gynimosi nuo virusų mechanizmo ir leidžia lengvai kirpti ir kopijuoti DNR fragmentus taip tiksliai, kaip dar nebuvo įmanoma iki šiol.

Amerikiečių mokslininkas teigia, kad šis mamuto projektas turi du tikslus: pirma, užtikrinti alternatyvią ateitį nykstančiai afrikinių dramblių rūšiai; antra, padėti kovoti su globaliniu atšilimu. Mamutai galėtų padėti sustabdyti tundros amžinojo įšalo tirpimą, kas sustabdytų didelio šiltnamio dujų kiekio patekimą į atmosferą: „žiemą jie mindydami ir rausdami sniegą leistų po juo patekti ir šaltam orui, o vasarą vartytų medžius ir leistų augti žolei“.

G. Churchas taip pat prognozuoja, kad nauji genetinės inžinerijos pasiekimai sukurs galimybę ir „apsukti organizmo senėjimą“ (angl. age-reversal). Pasak jo, tai turėtų nutikti jau per artimiausią dešimtmetį. Bet tuo pačiu jis ir kiek abejingai vertina „Crispr/Cas9“ technologiją: „Tai – tiktai technologija. Sakyti, kad ji pakeis viską, yra tas pats, kas sakyti jog „The Beatles“ išrado septintąjį dešimtmetį“.

Parengta pagal „The Guardian“, „Metro“ ir „Quartz“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.