Pernai rudenį Buivydžių atodangoje (30 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus) nustatytos seisminės tekstūros – seismitai. Tai labai retas reiškinys Lietuvoje, nes šalies teritorija nėra seismiškai aktyvi.
Lietuvoje iki šiol nėra registruota nė vieno žemės drebėjimo epicentro, tačiau geologinėje praeityje žemės drebėjimų tikrai buvo.
Tokios tekstūros (nuosėdų raštai) susidaro dėl grunto suskystėjimo (likvacijos) žemės drebėjimo keliamų virpesių. Pavyzdžiui, Japonijoje, po 2011 metų kovo 11 d. Tohoku žemės drebėjimo (7,9 balo pagal Richterio skalę) buvo aptikta daug analogiškų struktūrų.
Dėl Buivydžių seismitų kilmės buvo konsultuojamasi su Japonijos specialistais.
„Pagal Buivydžių atodangos duomenis, seismitus suformavo žemės drebėjimas, įvykęs prieš paskutinįjį apledėjimą, kai dėl glaciostatinio slėgio (ledyno masės apkrovos) vyko tektoninių įtampų persiskirstymas. Pagal geologinio kartografavimo duomenis, Buivydžių atodanga yra ties neotektoniškai aktyviu tektoniniu lūžiu“, – pranešime cituojamas Lietuvos geologijos tarnybos direktorius dr. Jonas Satkūnas.
Vykstant žemės drebėjimui dėl didėjančio porinio vandens slėgio ir gruntinio vandens lygio pakilimo grunto dalelės pradeda judėti, vyksta grunto suskystėjimas, kuris vėliau pereina į grunto fluidizaciją.
Šio proceso metu formuojasi smėlio diapyrai, nedideli smėlio vulkanai. Vykstant didelio masto grunto fluidizacijai susidaro grunto bangos (jap. jinami – žemės banga), kurios juda žemės paviršiumi, panašiai kaip bangos vandens telkinyje.
Jinami sukelia didelio masto paviršiaus deformacijas, sugadina komunikacijas ir žemės naudmenis.
Jinami geriausiai pasireiškia biriuose smulkiagrūdžiuose smėlinguose dariniuose ir ypač silpnuose technogeniniuose gruntuose.
