Savaime suprantama, priklausymas vienai ar kitai haplogrupei nėra absoliutus etninės priklausomybės įrodymas, tačiau leidžia atsekti žmogaus kilmę pagal vieną iš tėvų. O rezultatų visuma, kaip šiuo atveju, leidžia pademonstruoti, kaip vienos ar kitos sekos linkusios pasireikšti skirtingose žmonių populiacijose.
Kartu tai leidžia pažvelgti į tai, kaip genetiškai skiriamės nuo savo kaimynų.
Pirmasis, straipsnį iliustruojantis žemėlapis atspindi tik vieną šalyje populiariausią haplotipą. O šiame apjungta po du dominuojančius:
Toliau pateikiame trumpą informaciją, kur skirtingi haplotipai dažniausiai aptinkami:
Haplotipas R1b – plačiausiai aptinkamas Vakarų Europoje, tačiau randamas ir Rusijoje (Baškirų tautinėje mažumoje) bei centrinėse Afrikos valstybėse (Čade, Kamerūne).
Haplotipas R1a – kaip galima pamatyti iš žemėlapio, labiausiai paplitęs Eurazijoje. Bet aptinkamas ir Skandinavijos šalyje bei centrinėse Europos šalyse.
Haplotipas N – labiausiai paplitęs Europos Šiaurėje (jam žemėlapyje priskirta ir Lietuva). Dar randama Pietų Europoje, pietryčių Azijoje ir kai kuriose Ramiojo vandenyno salose.
Haplotipas I1 – išskirtinai paplitęs Danijoje ir Švedijoje.
Haplotipas I2 – paplitęs Balkanų šalyse, be to, yra susijęs su ūgį lemiančiais genais.
Haplotipas J1 – paplitęs labai plačiai – nuo Kaukazo regiono iki Sudano ir Etiopijos bei Indijos.
Haplotipas J2 – paplitęs ne mažiau plačiai nei haplotipas J1. Jis dažniau ar rečiau aptinkamas įvairiuose Azijos regionuose bei Šiaurės Afrikoje.
Haplotipas E – dar skirstomas į keliolika subklasių, tačiau kaip aišku iš žemėlapio, labiausiai siejamas su Afrikos žemynu.
Haplotipas G – labiausiai siejamas su Gruzija, tačiau aptinkamas ir kitose Kaukazo regiono šalyse.
