Tarp pavojingiausių onkologinių susirgimų neabejotinai yra skrandžio vėžys, nes mirštamumas nuo šios ligos yra aukštas. Tai vienas dažniausių vėžinių susirgimų, o ankstyva diagnostika būtina dėl prastos šios ligos prognozės, kai liga nustatoma vėlyvoje stadijoje. Vienas iš perspektyvių tyrėjų taikinių – įvairios nedidelės molekulės, vadinamos mikro RNR. Tai kūno audiniams specifiniai biožymenys, kuriuos tikimasi panaudoti ankstyvajai ligos diagnostikai. Todėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkė Violeta Šaltenienė su kolegomis iš Vokietijos ir Lietuvos mėgina nustatyti mikro RNR raiškos profilį žmonių skrandžio vėžio ir atrofinio gastrito pažeistame audinyje ir sergančiųjų kraujo plazmoje. Jos kolegė iš LSMU Greta Streleckienė irgi tyrinėja mikro RNR, nes šios molekulės dalyvauja, reguliuojant genų aktyvumą. Siekiama suprasti kelių svarbių mikro RNR funkciją skrandžio vėžio patogenezėje.
Biochemikas Juozas Nainys iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto analizuoja pavienes ląsteles, mėgindamas išsiaiškinti, kaip normali ląstelė virsta vėžine. Naudodamas pažangiausią lašelių mikroskysčių technologiją, mokslininkas tiria pavienių ląstelių genomą. Žinoma, kad epitelinių ląstelių virsmas mezenchiminėmis yra vienas iš vėžio metastazių susidarymo mechanizmų. Manoma, jog šio virsmo metu susidaro įvairios tarpinės ląstelių būsenos, įskaitant vėžio kamienines ląsteles. Siekiant ištirti šią transformaciją, išanalizuota daugiau kaip 20,000 ląstelių. Gautiems duomenims apdoroti sukurtas naujas algoritmas.
Plačiau apie šiuos ir kitus perspektyvius darbus sužinosite apsilankę 10-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“, kurią gruodžio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius) rengia LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius. Jos metu siekiama apžvelgti geriausiųjų jaunųjų mokslininkų darbus biologijos, biotechnologijos, biochemijos, biomedicinos, ekologijos ir geomokslų srityse. Konferencijoje dalyvaus žymūs Lietuvos mokslininkai, pranešimus skaitys Lietuvos jaunieji mokslininkai iš aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų: VU, LSMU, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Klaipėdos universiteto, Fizikinių ir technologijos mokslų centro, Gamtos tyrimo centro, Inovatyvios medicinos centro, VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos, Biochemijos ir Biomokslų institutų. Plenarinį pranešimą „Anglis -14 aplinkoje ir jos šiuolaikiniai taikymai“ konferencijoje skaitys Gamtos tyrimų centro Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos vadovas, akad. Jonas Mažeika.
Kaip rodo konferencijos patirtis, šiuo metu Lietuvoje sukurtos kelios biomedicininių tyrimų ir jų pritaikymo praktikoje mokyklos, kuriose dirba daug jaunųjų mokslininkų. Palankias sąlygas sparčiam jaunųjų mokslininkų tobulėjimui kuria VU, LSMU, kompanijos „Thermo Fisher Scientific Baltics“, Nacionalinio vėžio instituto, Inovatyvios medicinos centro veikla. Pagrindinis konferencijos rėmėjas jau dešimt metų yra UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“.
