Gyvūnų klonavimas tapo verslu dar šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje – netrukus po to, kai buvo sukurta pirmoji genetinė žinduolio kopija, avis Dolly. Ši technologija naudojama žemės ūkyje ir žirgininkystėje. Klonuoti arkliai naudojami polo sporte: šiuo verslu užsiimanti kompanija „Crestview Genetics“ išaugino apie šimtą klonų, kainuojančių nuo 500 tūkstančių iki 800 tūkstančių JAV dolerių. Rinkoje atsirado ir naminių gyvūnų – kačių ir šunų – klonavimas.
Tačiau naminių augintinių klonavimas didele rinka netapo. Ir tai susiję ne vien su kaina, nors kopija atsieina dešimtis tūkstančių dolerių. JAV, kur naminiams gyvūnams žmonės kasmet išleidžia dešimtis milijardų dolerių, vyrauja stiprus nusiteikimas prieš klonavimą . Tuo tarpu pačios kompanijos pripažįsta, kad gyvūnų asmenybės nukopijuoti nepavyksta, o taip pat yra ir dar vienas niuansas – klonavimo operacijoms reikia daug donorų – ir ne viskas vyksta sklandžiai.
Rinka
JAV naminių gyvūnų ir jų priežiūros rinkos metinė apyvarta yra maždaug 70 mlrd. JAV dol. Nuo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio vidurio ji padvigubėjo ir tebeauga po keletą milijardų dolerių kasmet. Vien gyvūnams skirtų įtaisų segmentas, prognozuojama, augs vidutiniškai po 12% per metus – iki 2,3 milijardų 2022 metais.
Tačiau naminių gyvūnų – šunų ir kačių – klonavimas tebelieka nišiniu verslu. P. Korėjos kompanija „Sooam“ ilgai buvo vienintelė, kur buvo galima užsakyti šuns kopiją (užsakymai ateidavo ir iš JAV). Per 10 metų ji pardavė apie 700 gyvūnų. Prieš porą metų tokį verslą pradėjusi JAV kompanija „ViaGen“ klonavo maždaug šimtinę gyvūnų – ir surinko dar tūkstančius genetinių pavyzdžių, kuriuos bus galima ateityje panaudoti klonavimui.
Gallup apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių (63%) gyvūnų klonavimą laiko moraliai nepriimtinu. Tačiau sutinka, kad yra išimčių – daugelis pritaria klonavimo naudojimui nykstančių rūšių išsaugojimui, arba žmogaus organų auginimui transplantacijai (nors žmonių klonų idėja iš esmės vertinama negatyviai). Tačiau amžiaus pradžioje atliktų apklausų duomenimis, naminių gyvūnų kopijų kūrimui pritarė tik 15% respondentų.
„Sooam“ klonuotus šunis pardavinėjo po 100 tūkstančių JAV dol. „ViaGen“ kainos mažesnės – 50 tūkstančių už šunį, 25 tūkstančių už katę. Teksaso A&M universiteto klonavimo tyrėjų Charleso Longo ir Marko Westhusino nuomone, vystantis technologijoms, klonų kūrimas gali atpigti. Tačiau dabar, jų vertinimu, rinka orientuota į žmones, kuriems kelių dešimčių tūkstančių dolerių skirtumas nėra itin svarbus. Gal jų ir ne tiek daug – tačiau jie sutinka mokėti pasakytą kainą.
„ViaGen“ partneris Ronaldas Gillespie sako, kad klonavimas – logiška selekcijos tąsa. „Galima tiesiog veisti šuniukus, tikintis, kad jie bus panašūs į tėvus“, – svarsto jis. – „O mūsų instrumentas efektyvesnis. Klonas gauna ne pusę genų. Jis gauna visus šimtą procentų“.
Gyvūnai klonuojami maždaug taip pat, kaip ir Dolly prieš dvidešimt metų: paimamas norimos kopijuoti katės ar šuns genetinės medžiagos pavyzdys (odos mėginys), iš jo genetinė medžiaga perkeliama į gyvūno donoro lytinę ląstelę. Vėliau ji įsodinama surogatinei motinai. Taip gimsta klonas, turintis pradinį genetinį kodą.
„ViaGen“ pripažįsta, kad kopija nėra absoliuti. „Galimi fenotipo skirtumai. Charakterį lemia tiek genetika, tiek ir aplinka“, – įspėja kompanija. „Manau, mūsų klientai supranta, kad tai nėra reinkarnacija. Mes neatkuriame to paties gyvūno, tačiau klonas – tai daugiausiai, ką galima gauti“, – sako „ViaGen“ vadybininkė Melain Rodriguez.
Kritika
Kaip pažymėjo knygos apie komercinį gyvūnų klonavimą autorius Johnas Woestendiekas, kompanijos gali sukurti daugiau klonų nei reikia, o paskui užsakovui atiduoti kopiją, kuri panašiausia į originalą. „Kas nutinka likusiems? Kai aš, rinkdamas medžiagą knygai, apsilankiau „Sooam“, mačiau ten narvuose laikomus „atliekamus“ klonus“, – sakė jis, duodamas interviu žurnalui „Scientific American“.
Tuo tarpu vien JAV prieglaudose glaudžiasi milijonai kačių ir šunų. Daugelį ten pakliuvusių gyvūnų užmigdo. „Prieglaudose gyvena milijonai šunų, kuriuos galima iš ten pasiimti“, – pareiškė etiško elgesio su gyvūnais organizacija PETA, komentuodama naujieną apie Barbros Streisand augintinius. – „Klonavimas tik gilina benamių gyvūnų krizę“.
Klonavimo procedūra ne visada būna sėkminga. Remiantis prieš keletą metų paskelbta informacija apie „Sooam“, sėkmingų procedūrų dalis ten yra ~30%. Kitoje gyvūnų teisių gynimo organizacijų parengtoje ataskaitoje, minimi gyvūnų klonavimo bandymai, kuriuose panaudota daugiau nei 300 donorų, daugiau nei 200 surogatinių motinų, o iš gimusių klonų daugiau nei 30 dienų išgyveno vos 16. Naminių gyvūnų klonavimu užsiimanti JAV kompanija „Genetic Savings & Clone“ pripažino, kad maždaug trečdalis jos išaugintų klonų nugaišdavo per kelis mėnesius.
„Mane jaudina tai, kiek šunų panaudojama tam, kad būtų klonuojamas vienas“, – pažymėjo J. Woestendiekas. – „Kiaušialąstes gali paimti iš dešimties donorų. O paskui dar reikia surogatinių motinų. Atliekama daug operacijų su daugybe gyvūnų“.
„Tai labai rimtas klausimas gyvūnų gerovės aspektu“, – konstatuoja bioetikos ekspertas iš Case Western universiteto. – „Žmonės privalo atsižvelgti į potencialią žalą, kurią gali patirti gyvūnai per klonavimo procedūrą“.
