Žinoma, visa šita istorija yra komiška fikcija, bet kartais realybė pralenkia net keisčiausias fantazijas: pasaulyje iš tiesų auga medis, kuris veda 40 skirtingų rūšių vaisius.
Prieš tapdamas menininku, Samas van Akenas vaikystę leido šeimos fermoje. Dabar jis dirba Sirakūzų universiteto profesoriumi, bet didžiausias jo pasiekimas – neįtikėtinas „40 vaisių medis” – sujungia jo agrikultūros žinias ir meną.
2008-aisiais S. van Akenas sužinojo, kad dėl finansavimo trūkumo uždaroma Niujorko valstijos agrikultūrinių eksperimentų stotis. Šiame, galima sakyti, sode augo daug senovinių ir vietinių kaulavaisių, ir kai kurių egzempliorių amžius siekė net 150 ar 50 metų. Stoties uždarymas būtų reiškęs kelių tokių rūšių galutinį išnykimą, tad S. van Akenas įsigijo stotį ir nuo to laiko susikoncentravo ties kiek neįprastu tikslu: kaip skiepų būdu sukurti medį, kuris nokintų visų šių medžių vaisius.
Dirbdamas su daugiau nei 250 augalų rūšių, S. van Akenas susikūrė tvarkaraštį, kokie augalai po ko žydi, ir susidėliojęs schemą, ėmėsi darbo. Pradėjęs nuo kelių šakelių, po poros metų prijungė dar kelias, ir stebėjo jų prigijimą. Vėliau jau į prigijusias skiepijo naujomis, ir galiausiai taip po pusės dešimtmečio atsirado pirmojo „40 vaisių rūšių medžio“ versija.
Kaip atrodo toks neįtikėtinas medis? Tiesą sakant, apie pusę metų ganėtinai įprastai, bet pavasarį jo nesupainiosi su niekuo kitu: vienas medis apsipila nuostabias rožiniais, baltais, raudonais ir purpuriniais žiedynais, kurie per vasarą virsta slyvomis, persikais, abrikosais, nektarinais, vyšniomis ir migdolais – ir ne įprastinėmis veislėmis, o tikrai retomis ir unikaliomis.
Iki šiol S. van Akenas yra pasodinęs mažiausiai 20 tokių medžių – juos galima rasti muziejuose, bendruomenių centruose ar net privačiose meno kolekcijose visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Na ir žinoma, įdomiausias klausimas: kas daroma su vaisiais, kurie nuraškomi nuo tokio medžio?
Į tai S. van Akeno tinklalapyje pateiktas toks atsakymas: „Iš žmonių nuolat girdžiu, kad toks medis suteikia tobulą derlių: vietoje to, kad jis užverstų augintoją kokios nors vienos rūšies vaisiais – ir dar tokiais kiekiais, kad nežinai kur visą tą gėrį dėti – toks medis duoda ne itin didelį, bet nuolatinį derlių. Kadangi visi tie vaisiai pranoksta skirtingu laiku, jūs gaunate derlių be perstojo nuo liepos iki spalio.“
