Svarbus proveržis: mokslininkai nustatė, kur slypi sąmonė

Mūsų smegenys patenka į sudėtingiausių visatos dalykų sąrašą. Žmonės apie šį gyvenimui be galo svarbų organą daug ko nežino iki šiol, tačiau nesenai atliktas tyrimas gali būti žingsnis į priekį suvokiant bent jau vieną iš proto paslapčių – sąmonės kilmę.

 Nesenai atliktas tyrimas gali būti žingsnis į priekį suvokiant sąmonės kilmę.<br> 123RF iliustr.
 Nesenai atliktas tyrimas gali būti žingsnis į priekį suvokiant sąmonės kilmę.<br> 123RF iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 25, 2018, 4:52 PM

„Kompiuteriai ir robotai sąveikauja su pasauliu neturėdami sąmonės, o mūsų galvose įvyksta kažkas neįtikėtino ir tai paverčia mus sąmoningais. Tačiau nors ir pastaruosius 30 metų vyko daug neurologinių tyrimų, vis dar nežinome kuri smegenų dalis yra atsakinga už mūsų sąmonę“, – aiškina neurobiologė daktarė Hagar Gelbard-Sagiv.

Tačiau daktarė kartu su kolegomis iš Tel Avivo (Izraelis) universiteto tyrimo metu sugebėjo pažvelgti į žmogaus smegenyse vykstančius reiškinius per sąmoningą patirtį. Mokslininkai taip pat sugebėjo tiksliai nustatyti, kur šie reiškiniai vyksta.

Komandai pavyko surinkti tokius rezultatus stebint pacientų, besigydančių epilepsiją, smegenų veiklą. Tam, kad rastų iš kurios smegenų vietos kyla priepuoliai, jie kartais į smegenis įterpdavo elektrodus – tam, kad įrašytų ten vykstančius reiškinius.

Tai suteikė galimybę pažvelgti į vidinę smegenų veiklą, be to, tai daug geresnis būdas už elektroencefalografiją ir magnetorezonansinį skenavimą. Nors pastarieji metodai leidžia mokslininkams sėdint išorėje žiūrėti į vidų, tačiau testuojant pacientus su smegenyse esančiai implantais galima į viską žvelgti iš vidaus.

Komanda šiam tyrimui taip pat pasitelkė ir vadinamosios binokuliarinės konkurencijos eksperimentą. Jo metu skirtingoms pacientų akims buvo rodomi skirtingi paveiksliukai. Jei jie yra skirtingi – pavyzdžiui, namas ir veidas – smegenys nesugeba jų susieti, todėl pacientas yra priverstas žiūrėti arba į vieną, arba į kitą paveiksliuką – o tai atsitinka nereguliariais intervalais.

Po šio eksperimento mokslininkai išsiaiškino, kad smegenų veikla priekinėje skiltyje pasikeitė po beveik 2 sekundžių – iki kol pacientas pranešė, kad paveikslėlis keičiasi. Tuo tarpu smilkinio skiltyje visa tai įvyko sekunde greičiau.

„Dvi sekundės neuroninei veiklai yra daug. Mes manome, kad tokia smegenų veikla koreliuoja ne tik su suvokimu, bet gali dalyvauti ir sąmoningo suvokimo atsiradimo procese“, – sako H.Gelbard-Sagiv.

Pasitelkę tokį smegenų stebėjimo būdą realiu laiku, mokslininkai sugebėjo bent žingsniu priartėti prie žinių, iš kur atsiranda suvokimas.

Parengta pagal „IFLScience“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.