Naujausias senovinės sausumos gyvybės įrodymas yra apie pusę milijardo metų senesnis už ankstesnius rekordininkus – kitas mikrobų fosilijas, prieš kelis dešimtmečius aptiktas Pietų Afrikoje ir Australijoje, sako Europos instituto Jūrų tyrimų geochemikas Stefanas Lalonde’as. Jis – vienas iš tyrimo bendraautorių, ir jo darbas žurnale „Nature Geoscience“ buvo paskelbtas liepos 23 d.
Geologiniai įrodymai teikia užuominas, kad gyvybė vandenynuose egzistavo jau prieš 3,8 mlrd. metų. Bet tokie radiniai sausumoje aptinkami gerokai rečiau – galbūt todėl, kad didelė mūsų planetos dalis prieš daugmaž 3 milijardus metų dar turėjo būti po vandeniu.
Idėja, kad gyvybė prasiveržė į sausumą taip anksti, egzistavo gana seniai, sako Meksiko Nacionalinio autonominio universiteto geobiologas Hugo Beraldi Campesi, kuris nesusijęs su šiuo tyrimu. „Bet problema visada buvo įrodymų trūkumas – iki šiol“, – teigia jis. Naujasis atradimas prisideda prie nuolat gausėjančios grupės įrodymų, kad sausumoje gyvybė egzistavo taip pat labai seniai.
Pasak H.B.Campesi, mikrobų fosilijos yra ypatingai gerai išsilaikiusios, ir plonos kolonijų „paklodės“, gaubiančios akmenis yra įrodymas, kad šios gyvybės forma gyveno senovinės upės vagoje – t. y. sausumoje, žemyninėje aplinkoje, o ne kokioje smėlėtoje pakrantėje.
Suakmenėjusi bangų forma rodo, kad vanduo šioje teritorijoje greičiausiai tekėjo viena kryptimi – kas yra dar vienas įrodymas, kad mikrobai gyveno palei upę arba, galbūt, aliuvyje (aliuvis, upių sąnašos – nuotrupinė medžiaga, suklota pastovaus tekančio vandens srauto. Lrytas.lt past.)
„Tai iš esmės yra seniausia Žemės upės vaga – ir joje jau egzistavo gyvybė!“, – portalui „Live Science” sakė S.Lalonde’as.
Priešingai nei ankstesni sausumos gyvybės įrodymai – tokios, kaip įvairios struktūros, sukurtos bakterijų – naujai rastos fosilijos yra patys suakmenėję mikrobai. Sluoksniuotosios fosilijos susidarė, kai sąnašos apklojo mikrobų kolonijas, ir ant jų vėl susidarė naujas mikrobų sluoksnis. Su laiku sąnašos ir mikrobai susisluoksniavo tarsi pirmapradė lazanija ir suakmenėjo. Kadangi tai yra tiesiogiai išlikę mikrobai, fosilijose yra net organinės medžiagos – tokios, kaip anglies ir azoto atomai, kadaise buvę organizmų dalimi.
Fosilijų azoto atomų analizė sufleruoja, kad senoviniai mikrobai greičiausiai maitinosi nitratu – arba azoto atomu, susijungusiu su trimis deguonies atomais., sako S.Lalonde’as. Kai šie mikrobai egzistavo Archėjo eroje (kuri tęsėsi nuo 4 mlrd. Iki 2,5 mlrd. Metų), Žemės atmosferoje nebuvo užpildyti deguonimi taip, kaip yra dabar. Bet nitratu pagrįsta medžiagų apykaita yra pati efektyviausias medžiagų apykaita po deguonimi grįstos medžiagų apykaitos – kurią, pavyzdžiui, naudojame mes, žmonės. Nitratas turėjo suteikti mikrobams pakankamai energijos, sako S.Lalonde’as.
Jis taip pat mano, kad gyvenimas Archėjo eroje nebuvo toks jau sudėtingas, jei gyvenai sausumoje. Iš tiesų, tyrimas rodo, kad tuo metu Žemės paviršiuje jau galėjo būti knibždantis gyvybe.
„Tai patvirtina, kad sausumos kontinentai jau buvo pilnai išsivystę“, – teigia H.B.Campesi.
Parengta pagal „Live Science“.
