Raymondas McElroy ir jo padėjėjas Charlie Coyle žvejojo Lough Neagho ežere, ir šį radinį ištraukė tinklu. Vyrai žvejojo ne didesniame nei 6 metrų gylyje ir apie 800 metrų nuo kranto.
„Kai pažvelgiau per valties kraštą ir pamačiau ragus, buvau šokiruotas“, – teigia R.McElroy.
Kaukolė priklauso gigantiškajam elniui (megaloceros giganteus), išnykusiam prieš daugiau nei 10 000 metų. Pasak Kalifornijos Paleontologijos muziejaus, tai buvo viena iš didžiausių elnių rūšių, kada nors vaikštinėjusių žeme.
Anglų kalboje šis gyvūnas vadinamas „airiškuoju briedžiu“ (angl. Irish elk), tačiau patys mokslininkai pripažįsta, kad toks pavadinimas nėra tikslus: visų pirma, tai ne briedis, bet elnias, antra, jis gyveno toli gražu ne vien Airijoje: šių gyvūnų liekanų aptinkama visoje Europoje, šiaurinėje Azijoje ir net šiaurinėje Afrikos dalyje. Bet pavadinimas kilo iš to, kad daugiausia šio gyvūno pavyzdžių aptikta Airijos pelkėse.
Panašu kad Lough Neaghas buvo mėgstama šių elnių vieta: panašius ragus 1987-aisiais čia ištraukė ir kitas žvejys, vėliau juos perdavęs vietinei mokyklai. 2014-aisiais dar vienas žvejys ištraukė gigantiškojo elnio apatinį žandikaulį, kuriam buvo mažiausiai 14 000 metų.
Airijoje šis gyvūnas gyveno tada, kai čia buvo daug žolės ir pievų. Bet Ulsterio muziejaus paleontologas Mike’as Simmsas pasakoja, kad vėliau čia ėmė augti miškai, „o dideli ragai miškuose nėra labai tinkami. Taigi, šios rūšies išnykimą lėmė besikeičianti aplinka“.
R.McElroy aptiko milžinišką kaukolę toje pačioje ežero teritorijoje, kur anksčiau buvo rastas ir žandikaulis, tad žvejas spėja, kad abi šios dalys priklausė vienam ir tam pačiam gyvūnui.
Šiuo metu radinys saugomas žvejo garaže – iki tol, kol vietinė valdžia nuspręs, kur jie bus eksponuojami nuolat.
Parengta pagal „Live Science“.