Sibire rasta tikra vienaragio kaukolė

Daugelį dešimtmečių mokslininkai galvojo, kad po mūsų planetą vaikščiojo įstabus žinduolis – Sibiro vienaragis. Buvo manoma, kad gyvūnas, atrodęs šiek tiek panašus į arklį, bet gal labiau net į raganosį, mirė maždaug prieš 350 tūkst. metų. Tačiau 2016 metais Kazachstane atrasta puikiai išlikusi Sibiro vienaragio kaukolė viską apvertė aukštyn kojomis.

Sibirinis vienaragis ragą turėjo ne snukio gale, o ant kaktos.<br> Beno Guarino pieš.
Sibirinis vienaragis ragą turėjo ne snukio gale, o ant kaktos.<br> Beno Guarino pieš.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-09-21 12:41, atnaujinta 2018-09-21 12:56

Pasirodo, šie neįtikėtini tvariniai vis dar gyveno mūsų planetoje ne taip jau ir seniai – vos prieš 29 000 metų.

Tad taip, jūs supratote teisingai – Žemėje prieš kelias dešimtis tūkstančių metų tikrai gyveno vienaragiai. Žinoma, ne tokie, kaip kad yra rodoma filmukuose vaikams.

Tikrasis vienaragis, lot. Elasmotherium sibiricum, buvo apaugęs gaurais ir atrodė labai panašus į dabar visiems gerai žinomą raganosį. Tačiau Sibirinis vienaragis ragą turėjo ne snukio gale, o ant kaktos.

Ankstesni tyrimai skelbia, kad Sibiro vienaragio aukštis galėjo būti apie 2 metrus, gyvūnas 4,5 metrų ilgio ir svėrė apie 4 tonas. Tad tokie parametrai yra labiau panašūs į vidutinio mamuto, nei arklio. Nepaisant galingo sudėjimo, labai tikėtina, kad Sibiro vienaragis buvo žoliaėdis ir daugiausiai maitinosi augalais.

Vienaragio kaukolė, kurios kokybė puiki, buvo rasta Kazachstane, Pavlodaro regione. Mokslininkai iš Tomsko valstybinio universiteto panaudoję radioaktyviosios anglies metodą sugebėjo nustatyti, kad šis Sibiro vienaragis po Žemę vaikščiojo vos prieš 29 000 metų. Tad tyrėjams iškilo klausimas: kaip šis vienaragis sugebėjo išlikti taip ilgai, kai kiti jo giminaičiai išnyko prieš šimtus tūkstančių metų?

„Labiausiai tikėtina, kad Vakarų Sibiro pietinė dalis buvo tarsi užuovėja šiai gyvūnų rūšiai. Tikėtina, kad šioje teritorijoje jie sugebėjo apsisaugoti nuo nepalankių klimato sąlygų – kaip, pavyzdžiui, ledynmečių. Tokiu būdu jie sugebėjo išgyventi dar labai ilgą laiką“, – sakė vienas iš tyrėjų komandos narių Andrejus Španskis. – Tra ir dar viena galimybė, kad jie tiesiog patys numigravo į pietus, ir ten ilgiau apsistoti“.

Tyrėjų komanda tikisi, šis atradimas leis geriau suprasti, kokį vaidmenį rūšių išnykimui turėjo aplinkos faktoriai – nes pastarasis Sibiro vienaragis parodė, jog kai kurie gyvūnai galėjo išgyventi gerokai ilgiau nei likę jų gentainiai. Ir tai, tikėtina, įvyko dėl migracijos.

Suprantant, kaip šios rūšys sugebėjo išgyventi taip ilgai ir kas jas pražudė, galėtume priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl dabartinių rūšių ateities.

Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „American Journal of Applied Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.