Paaiškėjo viena iš Leonardo da Vinci genialumo paslapčių

Naujas tyrimas skelbia: dėl Leonardo da Vinci unikaliai tikslaus sugebėjimo plokščiuose paviršiuose perteikti objektų perspektyvą kaltos jo akys.

 Naujas tyrimas skelbia: dėl Leonardo da Vinci unikaliai tikslaus sugebėjimo plokščiuose paviršiuose perteikti objektų perspektyvą kaltos jo akys.<br> 123RF nuotr.
 Naujas tyrimas skelbia: dėl Leonardo da Vinci unikaliai tikslaus sugebėjimo plokščiuose paviršiuose perteikti objektų perspektyvą kaltos jo akys.<br> 123RF nuotr.
 C.Tyleris nustatė diagnozę nupiešdamas rutuliukus aplink akių lėliukes piešiniuose bei skulptūrose ir išmatuodamas atstumą tarp jų pozicijų.
 C.Tyleris nustatė diagnozę nupiešdamas rutuliukus aplink akių lėliukes piešiniuose bei skulptūrose ir išmatuodamas atstumą tarp jų pozicijų.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 19, 2018, 3:43 PM, atnaujinta Oct 19, 2018, 10:02 PM

Pasirodo, visų žinomas ir gerbiamas dailininkas turėjo protarpinę egzotropiją – tam tikrą žvairumo formą, kai viena akis žvelgia šiek tiek labiau į išorę. Tyrimas skelbiamas žurnale „JAMA Ophthalmology“.

„Žiūrėdamas į jo portretus, pastebėjau, kad visuose juose egzistuoja akių nuokrypis, – teigia Christopheris Tyleris iš Londono universiteto ir Smitho-Kettlewello Akių tyrimo instituto San Franciske. Mokslininkas tyrė šešis darbus: du piešinius, dvi skulptūras ir du darbus, tapytus aliejiniais dažais.

Pavyzdžiui, manoma, kad Andrea del Verrocchio skulptūrų „Dovydas“ ir „Jaunasis karys“ modeliu buvo Leonardo da Vinci – jaunystėje jis buvo del Verocchio mokiniu. Kiti trys tirti darbai – „Jaunasis Jonas Krikštytojas“, „Pasaulio gelbėtojas“ („Salvator Mundi“) ir „Vitruvijaus žmogus“ nelaikomi modeliuotais pagal patį da Vinci, bet manoma, kad galėjo perimti kai kuriuos juo požymius, sako C.Tyleris. Pats genijus savo užrašuose yra pažymėjęs: „Siela vedžioja dailininko ranką ir priverčia jį atkurti save – nes siela yra geriausias būdas atvaizduoti žmogų“.

Paskutiniuoju tirtu darbo tapo paties dailininko autoportretas, pieštas jau senatvėje.

C.Tyleris nustatė diagnozę nupiešdamas rutuliukus aplink akių lėliukes piešiniuose bei skulptūrose ir išmatuodamas atstumą tarp jų pozicijų. Kai jis gautus rezultatus pervertė į geometrinius kampus, paaiškėjo, kad da Vinci, tikėtina, turėjo egzotropiją – viena jo akis buvo pakrypusi -10.3 laipsnių kampu.

Įdomu tai, kad tokia akies būsena buvo tik atsipalaidavus, o dailininkas mokėjo susikaupti ir esant reikalui žiūrėti visiškai tiesiai. Manoma, kad žvairoji menininko akis buvo kairioji.

Protarpinė egzotropija – gana reta žvairumo forma, kurią turi vos 1 proc. populiacijos. Ir garsiajam menininkui tai leido matyti pasaulį kitu kampu pačia tikriausia šio žodžio prasme.

„Tai, ką jis matė, jam atrodė labiau plokščias vaizdas nei toks trimatis, kokį matome mes“, – sako C.Tyleris. Pasak jo, tai leido dailininkui lengviau ir įtikinamiau perkelti objektus ant drobės, sukurti įtikinamesnius šešėlius, kurie tapo vienu iš italo tapybos stiliaus vizitinių kortelių.

Panašūs tyrimai atskleidė, kad ir kiti garsūs dailininkai – pavyzdžiui, Rembrandtas, Edgaras Degas ir Pablo Picasso – buvo vienaip ar kitaip žvairi.

Tyrimas parodė, kad kai kuriuose da Vinci darbuose pastebimi ir anizokorijos požymiai – tai būsena, kai vyzdžiai yra skirtingo dydžio, asimetriški. Tačiau C.Tyleris mano, kad tai nebuvo būdinga pačiam dailininkui, o tai greičiau buvo alegorija, rodanti, kad viena akis gali matyti daugiau už kitą.

Kalifornijos universiteto oftalmologijos departamento asistuojantis profesorius dr. Julius Oattsas tyrimą vadina „įdomiu“. „Bet gerokai trūksta tikrumo ar tirti paveikslai tikrai vaizduoja da Vinci, ir ar tiksliai nupieštos akys“, – mano mokslininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: A. Armonaitė apie įgyvendintus pokyčius ir pasiektus rezultatus