Volgatitanai priskiriami zauropodams – žolėdžiams dinozaurams ilgu kaklu ir uodega, gyvenusiems prieš 200-65 milijonus metų. Bet 17 tonų svėręs gyvis, gyvenęs prie Volgos, nebuvo pats didžiausias šeimoje. Mokslininkai jį identifikavo iš septynių uodegos slankstelių. Teigiama, kad tai buvo pilnai suaugęs egzempliorius.
Pirmieji trys šio gyvio slanksteliai buvo aptikti prieš daugiau nei trisdešimt metų – o netrukus, atskilus kalkakmenio gabalui, buvo aptikti ir likę keturi. Bet tuometinis Undorovskio Paleontologijos muziejaus direktorius radinius aprašė kaip „milžiniškus nežinomos taksonominės priklausomybės slankstelius“ (t. y., nežinoma, kokiai gyvūnų rūšiai juos galima būtų priskirti).
Vėliau, jau sugriuvus Sovietų sąjungai, slanksteliai buvo priskirti brachiozaurų – pačių stambiausių zauropodų rūšies gyvūnui – bet tik 2017 m. liepą, papildomai ištyrus slankstelius, buvo nustatyta, kad tai – titanozaurų (paskutinės, vėliausios zauropodų) genties gyvūno kaulai.
Gyvūnui buvo suteiktas oficialus mokslinis pavadinimas – Volgatitan simbirskiensis, susidedantis iš Volgos, titanų ir Simbirsko (dabar – Uljanskas) pavadinimų. Titanai buvo senovės graikų dievų grupė, pasižymėjusi savo gigantiškumu, bet pagal paleontologijos tradiciją šis žodis naudojamas daugelyje mokslinių zauropodų šeimos titanozaurų genties gyvūnų pavadinimų.
„Iki šiol buvo manoma, kad titanų evoliucija daugiausia vyko Pietų Amerikoje. Tačiau nesenas tengrizauro atradimas Užbaikalės regione, o taip pat šis volgatitanas parodo, kad ankstyvajame kreidos periode šie gyvūnai buvo išplitę daug labiau – ir, ko gero, svarbios jų evoliucijos stadijos vyko Rytų Europoje ir Azijoje“, – sako Sankt Peterburgo universiteto profesorius Aleksandras Averianovas.
Parengta pagal „SciTech Daily“.
