Pristatė tai, ką išdrįstų išbandyti ne kiekvienas: technologiją, kuri prognozuoja mirties valandą
Technologija, kurią išdrįstų panaudoti ne kiekvienas: ar išsdrįstumėte sužinoti savo mirties laiką?
Ateities prognozavimas iš krištolinio rutulio meistrų ir chiromantijos sferos persikėlė į mokslininkų ir verslininkų lygą. Ten, kur, pavyzdžiui, sukasi biostatistikos specialistas iš Kalifornijos unoversiteto Steve'as Horvathas. Jis stengiasi numatyti, ką rengiatės įsigyti ar pažiūrėti kine. Jo projektas „DNAm GrimAge“ prognozuoja, kiek laiko jums atseikėta. Draudimo kompanijos tuo jau susidomėjo – juk žinant mirties datą, sumaniai paskirsčius kainas, galima užsidirbti?
Steve'as Horvathas jau beveik dešimtmetį užsiima „laikrodžių“ projektais. Pernai jis siūlė mechanizmus, kurie iš žmogaus audinių, odos ir kraujo matavo žmogaus amžių. Rezultatai buvo įspūdingi, vidutinė paklaida – vos 3,6 metų, tačiau mokslo bendruomenė nebuvo priblokšta – yra ir lengvesnių būdų sužinoti pacientų amžių. Tad S.Horvathas nusprendė pademonstruoti platesnio savo metodo pritaikymo galimybes.
DNR „korozija“
Projekto pagrindas – metilinimo procesas, kurį pats S.Horvathas lygina su korozija. Ilgainiui kai kurios mūsų DNR dalys metilinasi („rūdija“), taip spartindamos senėjimo procesą ir artindamos neišvengiamą mirtį. S.Horvathas ir jo kolega Ake T.Lu išmatavo jau mirusių žmonių DNR mėginių metilintų sričių matavimus. „GrimAge“ programa duomenis apdorojo ir pateikė mirties datą – daugeliu atvejų ji sutapo su realia.
DNR ir fizinio senėjimo ryšys tiriamas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Yan Zhang iš Vokietijos Vėžio tyrimų centro klinikinės epidemiologijos ir senėjimo tyrimų padalinio 2017 metais pasiūlė „mirties rizikos vertinimo sistemą“ (irgi paremtą DNR metilinimu). Tyrėjai iš Edinburgo universiteto sausį anonsavo nuosavą mirties prognozavimo – irgi pagal DNR – sistemą. S.Horvatho ir A.T. Lu projektas gali atrodyti labai futuristiškas, tačiau iš tiesų jie jokiais rėksmingais pareiškimais nesisvaido. Horvathas „GrimAge“ telygina su galingesniu mikroskopu – tai yra, juo bus galima išsiaiškinti tai, kas jau egzistuoja.
S.Horvathas ir A.T.Lu savo projekte panaudojo 2356 kraujo mėginius iš garsiojo Framinghamo širdies tyrimo, pradėto dar 1948 metais. S.Horvatho publikacijoje netrūksta nuorodų, o tarp bendraautorių – mokslininkai iš stambiausių tyrimų centrų (pavyzdžiui, iš Stanfordo universiteto medicinos mokyklos).
Ir vis dėlto, kol kas „GrimAge“ savo kailiu išbandė vienintelis žmogus – pats S.Horvathas. Sprendžiant iš gautų duomenų, jis mirs maždaug tada, kaip ir tikėjosi (tikslus amžius nenurodomas). „GrimAge“ paslaugų jis niekam nesiūlo, nors prašymų nustatyti mirties datą jau gavo. Mokslininko nuomone, medicinos požiūriu ši informacija kol kas praktinės naudos neteikia. Bet jei atsiras senėjimą lėtinantys vaistai, „GrimAge“ gali praversti tikrinant jų efektyvmą. Šiuo atveju gydytojas gali patikrinti su „GrimAge“ ir pranešti: „Jūs kažkodėl pernelyg sparčiai senstate, gerkite šiuos vaistus“.
Toks variantas taptų viso Steve'o Horvatho gyvenimo svajonės įgyvendinimu. Daugiau nei prieš 30 metų, tada dar eilinis vokietis paauglys, jis su draugais prisiekė išspręsti senėjimo problemą. „Kažkuriuo metu supratome, kad trumpas gyvenimas – viena iš svarbiausių žmogaus būties problemų“, – prisimena jis.
Draudimo kompanijų problemos
Beje, S.Horvatho išradimas jau dabar kelia nerimą JAV įstatymų kūrėjams: jie uždraudė draudimo kompanijoms atsižvelgti į draudžiamųjų duomenis, gautus „GrimAge“. Hiustono universiteto jurisprudencijos profesoriaus Setho J. Chandlerio nuomone, visai įmanoma, kad dabartinio pavidalo gyvybės draudimo sritis tiesiog išnyks.
„Gyvybės draudimas remiasi tuo, kad žmonės nežino, kokia yra jų mirties tikimybė“, – aiškina S.J. Chandleris. Tačiau kai draudimą ims pirkti tik tie, kurie tiksliai žinos, kiek jiems dar liko gyventi, draudimo pramonei teks daug ką peržiūrėti. „GrimAge“ sėkmės atveju tokį draudimą teks pakeisti draudimu nuo atsitiktinės mirties, mano S.J. Chandleris. Kol kas žmogaus mirties tikimybės dėl nelaimingo atsitikimo – nukritusio ant galvos kondicionieriaus ar šautinės žaizdos – „GrimAge“ išmatuoti negali.
Sveikatos draudimui S.J. Horvatho išradimas kol kas negrasina. Pasak Pensilvanijos universiteto jurisprudencijos profesorės Allison Hoffman, sveikatos apsauga iš prigimties – perskirstymo sistema, ir taip veikia, nes nežinome, kas nutiks kiekvienam iš mūsų. „Kuo arčiau prisigretinsime prie tokio žinojimo, tuo aktualesnis bus klausimas, kas, už ką ir kiek turi mokėti“, – pažymi A.Hoffman.
Žinojimas – jėga
Svarbu pažymėti, kad S.Horvathas nežino, kaip žmonės galų gale naudos „GrimAge“, ir to kontroliuoti negali – jo išradimas priklauso Kalifornijos universitetui. Kol kas programos pateikiami rezultatai tikslumu nepasižymi, pabrėžia pats mokslininkas. Dabar technologija tegali nuspėti jūsų mirties dešimtmetį. Tačiau atsižvelgiant į S.Horvatho ir jo kolegų darbo spartą, gali būti, kad netrukus bus pademonstruotas tikslesnis „mirties laikrodis“. Kol kas svarbu pripažinti (ir susitaikyti), kad tokia technologija iš viso egzistuoja.
Kaip elgsimės sužinoję, kiek tiksliai laiko mums liko? Ar norėtumėte sužinoti? Tai – filosofinis klausimas, ir jį kėlė daug mąstytojų. S.Horvatho toks žinojimas visai netrikdo („Dievinu šiuos testus“), tačiau supranta, kodėl daugeliui jo išradimas kelia siaubą. Pasak jo, netgi tėvai baiminosi, kad jis slapčia gavo jų kraujo mėginius ir išanalizavo. „Kai kurie žmonės tiki, kad žinojimas jėga, – sako jis. – Kiti – ne“.
