Dar viena internetą užkariaujanti optinė iliuzija: kokios spalvos braškės?

Ar prisimenate suknelę, kurią vieni matė kaip baltą, o kiti – kaip mėlyną? Neseniai ta it virusas išplitusi nuotrauka atšventė savo antrąjį gimtadienį. Na, o dabar internete sklando dar viena nuotrauka, kuri socialinių tinklų naudotojams kelia labai daug klausimų.

Dabar internete sklando dar viena nuotrauka, kuri socialinių tinklų naudotojams kelia labai daug klausimų. <br>123RF nuotr. 
Dabar internete sklando dar viena nuotrauka, kuri socialinių tinklų naudotojams kelia labai daug klausimų. <br>123RF nuotr. 
Šioje nuotraukoje - nei vieno raudono taško, bet braškės vis tiek atrodo raudonos.<br>Akiyoshi Kitaoka nuotr. 
Šioje nuotraukoje - nei vieno raudono taško, bet braškės vis tiek atrodo raudonos.<br>Akiyoshi Kitaoka nuotr. 
Nors daugelis „Twitter“ naudotojų bandė ginčytis, vienas žmogus pademonstravo, kad vis dėl to braškių taškai, kurie mums atrodo raudoni, iš tikrųjų yra pilki – ir net gi šiek tiek žali. <br>Adam Claridge-Chang nuotr. 
Nors daugelis „Twitter“ naudotojų bandė ginčytis, vienas žmogus pademonstravo, kad vis dėl to braškių taškai, kurie mums atrodo raudoni, iš tikrųjų yra pilki – ir net gi šiek tiek žali. <br>Adam Claridge-Chang nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 9, 2019, 4:24 PM

Šią nuotrauką, kurią matote viršuje, padarė psichologijos profesorius iš Ritsumeikano universiteto (Japonija) Akiyoshi Kitaoka, kuris specializuojasi optinių iliuzijų kūrime. Kaip patys matote, pateikta nuotrauka atrodo kiek keistai, bet kaip reaguotumėte, jei jums pasakytų, kad joje nėra nė vieno raudono taško? Tikriausiai nepatikėtumėte, nes braškės vis tiek atrodo raudonos, ar ne?

Nors daugelis „Twitter“ vartotojų bandė ginčytis, vienas vartotojas pademonstravo, kad vis dėlto braškių taškai, kurie mums atrodo raudoni, iš tikrųjų yra pilki, ir net gi šiek tiek žali.

Įdomi optinė iliuzija

Nors šį kartą visi matome tą patį vaizdą – t. y. braškės visiems atrodo raudonos – ši optinė iliuzija buvo sukurta naudojant panašų fenomeną, kaip ir suknelės atveju. Tai mokslininkai vadina spalvos pastovumu – kitaip sakant, mūsų smegenys ima taisyti spalvas priklausomai nuo to, kokiame apšvietime jas matome.

Kai žiūrime į aplink mus esančius objektus, šviesa į mūsų akis patenka skirtingais šviesos bangų ilgiais, kurie kyla nuo skirtingų objektų pigmentų ir šviesos šaltinio, kuris tą objektą apšviečia.

„Jei vaikštote giedrą dieną lauke ir matote mėlyną dangų, tai ta mėlyna spalva iš dalies užteršia viską, ką matote“, – aiškina vizualinio suvokimo ekspertas Bevilas Conway.

„Jei raudoną obuolį išnešime į lauką po mėlynu dangumi – į mūsų akis pateks daugiau mėlynų šviesos bangų. Jei obuolį padėsime po fluorescencine ar kaitrine lempute – obuolio pigmentai bus tokie patys, bet kadangi skirsis šviesos šaltinis, bangos, patenkančios į mūsų akis, irgi bus kitokios“, – tęsė B.Conway.

Kadangi visas šis spalvų užterštumas žmogui tikrai nėra naudingas, o ryte atsikėlus ir būtų šiek tiek keista matyti geltoną bananą, o vidury dienos – žalią, mūsų smegenys išmoko spalvas pataisyti. Kitaip sakant, smegenys mums leidžia matyti spalvas visada taip pat, nepriklausomai nuo apšvietimo.

„Šioje nuotraukoje kažkas labai protingai manipuliuoja vaizdu. Objektai mums atrodo achromatiniai ir pilki, tačiau šviesos šaltinis turi mėlynų komponentų. Šiuo atveju mūsų smegenys suvokia, kad šviesos šaltinis turi tą mėlyną komponentą ir jį pašaliną iš kiekvieno pilko taško (angl. pixel), o kai tai padarome, gauname raudoną spalvą“, – sakė B.Conway.

Ekspertas sako, kad iliuzijai padeda ir tas faktas, kad mes atpažįstame matomą objektą kaip braškes, kurios mums stipriai asocijuojasi su raudona spalva.

Spalvų pastovumas buvo svarbi priežastis, kodėl žmonės matė suknelę skirtingomis spalvomis. Kadangi šviesos šaltinis toje nuotraukoje buvo neaiškus, žmonių smegenys ėmė interpretuoti juos skirtingai ir dėl to pati suknelė atrodė skirtingai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.