Mokslininkai apie šią vietą sužinojo pakankamai atsitiktinai. Archeologas iš Pietų Karolinos Brentas Woodfillas apie aikštelę išgirdo iš savo draugų Gvatemaloje, kurie dirbo statybose Kobano mieste. Po kelių mėnesių archeologas su kolegomis ėmė kasinėti šioje radimvietėje ir pasitelkę droną, tyrinėjo ją iš oro.
Nors dirbtuvės ir buvo apgadintos vykstančių statybų, archeologams vis tiek pavyko rasti 400 statulėlių fragmentų ir formų, kurios buvo naudojamos jų gamybai. Taip pat buvo rasti ir tūkstančiai keramikos dirbinių – daugiau nei bet kuriose kitose žinomose majų dirbtuvėse.
Šios statulėlės svarbų vaidmenį vaidino ir majų politikoje bei ekonomikoje. Manoma, kad majų lyderiai statulėles dovanodavo savo sąjungininkams – kad sutvirtintų svarbius santykius. Archeologai sako, kad Aragono dirbtuvės (pavadintos pagal radimvietę) veikė 750-900 metais – anksčiau nei mokslininkai manė, kad čia stovėjo svarbus majų miestas.
Panašu, kad šios dirbtuvės išliko ir net klestėjo regione kilus ir politinei sumaiščiai, kuriai pasidavė aplinkiniai miestai, tarp jų ir Kankuenas. Po šios sumaišties stojo tris amžius trukęs majų pasaulio žlugimas. Tai reiškia, kad Aragono dirbtuvės gali turėti svarbių užuominų apie to meto politinę ir ekonominę padėtį – ir kaip ji keitėsi.
Parengta pagal „Science Mag“.
