Libijos dykumos stiklas yra natūraliai susiformavusio stiklo rūšis, randama Sacharos dykumos rytuose – Libijoje ir vakariniame Egipte. Dėl reto geltono atspalvio jis buvo naudojamas puošyboje dar faraono Tutanchamono laikais – bet pats stiklas egzistavo ir daug, daug seniau.
Šis keistas stiklas susiformavo prieš 29 milijonus metų – bet niekas tiksliai nežinojo, kokios tiksliai tiksliai lėmė jo atsiradimą Žemėje. Tačiau būta dviejų teorijų.
Vyko diskusija, ar stiklas susiformavo po meteorito smūgio, ar po meteoro sprogimo ore, kai kosminis kūnas įsiveržia į Žemės atmosferą, teigia Kurtino universiteto (Australija) geologas ir Aaronas Cavosie.
Pasak jo, ankstesnis modeliavimas siūlė versiją, kad Libijos dykumos stiklo susiformavimą sukėlė panašus meteoro sprogimas ore, koks 2013 m. nutiko virš Čeliabinsko miesto Rusijoje.
Bet naujas tyrimas rodo, kad viskas galėjo būti ne visai taip.
Naujajame tyrime A.Cavosie ištyrė mažus mineralo cirkonio grūdelius, įsiterpusius į Libijos dykumos stiklą. Tyrimo metu buvo aptikti kito mineralo – reidito – pėdsakai: mineralo, kuris susiformuoja aukštame slėgyje, bet tik meteoritų smūgio metu (t.y. randamas tik meteoritų krateriuose), o ne meteorui sprogstant ore.
„Tiek meteorito smūgis, tiek meteoro sprogimas ore gali sukelti lydymąsi, tačiau tik meteoritų smūgiai sukelia smūgines bangas, kurios lemia aukšto slėgio mineralus, – teigia A.Cavosie. – Tad reidito pėdsakų aptikimas yra įrodymas, kad būta meteorito smūgio“.
Pasak mokslininkų, reidito aptikimas ne tik paaiškina senovinio dykumų stiklo atsiradimą, bet ir iliustruoja, kiek dažnai meteoritai rėžiasi į Žemę.
„Meteoritų smūgiai yra katastrofiški įvykiai, bet jie nedažni, – apibendrina A.Cavosie. – Meteorų sprogimas ore yra dažnesni, tad kol kas galima būti ramūs dėl to, kad naujas Libijos dykumos stiklas artimiausiu metu nesusidarys“.
