Radinys įdomus tuo, kad keičia mokslininkų požiūrį į visą kaukolių deformavimo kultūrą. Senovės pasaulyje šis reiškinys buvo plačiai paplitęs, nors ir nebuvo itin didelio masto – šis savotiškas kaukolės modifikavimas būdavo vykdomos tik išrinktiems vaikams. Tačiau anksčiau manyta, kad tokios apeigos buvo būdingos šiuolaikinių žmonių protėviams ir baigėsi dar gerokai iki pirmųjų pastovių civilizacijų susiformavimo. Konkrečiai, deformuotų kaukolių amžius Australijoje siekia 13 000 metų.
Houtaomuga kapavietėje mokslininkai aptiko palaikus iš labai skirtingų laikotarpių, – jų amžius nuo 12 000 iki 5 000 metų. Tad galima daryti išvadą, kad ši tauta arba tose žemėse gyvenusių žmonių visuma tokia praktika užsiėmė 7 000 metų. Kapavietėje ištęstas kaukoles turėjo ir vaikai, ir suaugusieji – be to, kai kurie iš šių žmonių buvo palaidoti drauge. Tačiau čia pat aptikti aiškiai šeimyniniai žmonių su normaliomis kaukolėmis kapai. Tai patvirtina atrankinio apeigos atlikimo teoriją, tačiau pagal ką buvo parenkami kandidatai, mokslininkai tebediskutuoja.
Ko gero, įdomiausia,egzistuoja įrodymai, kad ši procedūra nebuvo skausminga – juos netiesiogiai gavo kinų mokslininkai. Remdamiesi suaugusiųjų palaikų analize, jie padarė išvadą, kad kaukolės deformacija kūdikystėje individų sveikatai ir kognityvinėms funkcijoms neigiamai neatsiliepdavo. Tai yra, tokie vaikai vystėsi ir kurdavo visavertes šeimas, aktyviai dalyvaudavo genties gyvenime. Ir tai tik dar labiau intriguoja: kam gi tada senovės žmonės ištempdavo savo vaikų galvas? Koks buvo to tikslas?
