Daugelis alkoholį vartojančių žmonių daro trumpas pertraukas – bet nėra mokslinių įrodymų, kad tai kaip nors naudinga ar nenaudinga sveikatai iki šiol nebuvo. Tad NS žurnalistas Andy Coghlanas kartu su Rajivu Jalanu iš UCLMS Kepenų ir virškinimo sveikatos instituto nutarė išsiaiškinti šį klausimą.
Kepenyse vyksta daugiau nei 500 įvairiausioms funkcijoms svarbių procesų – maisto virškinimo, detoksikacijos ir hormonų balanso. 2009 metais Jungtinėje Karalystėje iš 11 575 mirčių dėl kepenų ligų daugiau nei trečdalis buvo susijusios su alkoholio vartojimu. Didžioji dalis to, ką žinome apie kepenų sveikatą, gauta tiriant lėtinėmis ligomis sergančius žmones, kurių daugelis yra alkoholikai. Sveikų žmonių kepenų funkcijų tyrimui skirta labai mažai tyrimų.
Projekto imtis buvo maža, bet R.Jalanas nujautė, kad galėtų pateikti užuominų apie trumpalaikės abstinencijos poveikį. Spalio 5 dieną 14 „New Scientist“ kolektyvo narių – visi manė geriantys „normaliai“ – nuėjo į „Royal Free“ ligoninę Londone. Eksperimento dalyviai užpildė klausimynus apie sveikatą ir gėrimo įpročius, tada ultragarsu buvo išmatuotas riebalų kiekis kepenyse. Galiausiai, buvo pateikti kraujo mėginiai, pagal kuriuos buvo nustatytas metabolinių cheminių medžiagų, siejamų su kepenų ir bendra sveikata, lygis.
Kitas penkias savaites, 10 iš eksperimento dalyvių negėrė alkoholio – o keturi tęsė įprastą gyvenimą. Lapkričio 9 dieną visi grįžo į ligoninę pakartoti tyrimų.
Rezultatai
„Būsite labai sujaudinti“ – laikydamas tyrimo rezultatus rankose, sakė R.Jalanas.
Visų pirma, jis pasakė, kad keturių žmonių, neatsisakiusių alkoholio, rodikliuose nebuvo jokių ženklių permainų. Bet atsisakiusiųjų organizmuose pokyčiai buvo dramatiški ir pasireiškė visiems 10 suspendavusių alkoholio vartojimą.
Kepenų riebumas sumažėjo vidutiniškai 15 procentų, o kai kuriems – beveik 20 procentų. R.Jalanas sako, kad tai labai svarbu, nes riebalų kaupimasis ant kepenų yra kepenų pažeidimo preliudija. Jis gali sukelti uždegimą, kuris gali sukelti kepenų ligą. „Šis procesas yra šauklys, pranešantis iš pradžių apie laikinus randus, vadinamą fibrozę ir galiausiai – nebegrįžtamą randėjimą, cirozę“, – sako R.Jalanas. Nors mūsų visų kepenys buvo įvertintos kaip iš esmės sveikos, riebalų sumažėjimas tikrai padėtų atitolinti kepenų pažeidimą, sako mokslininkas.
Ir dar šis tas
Tada laukė kitas siurprizas. Abstinentų kraujo gliukozės lygis vidutiniškai sumažėjo 16 procentų: nuo 5,1 iki 4,3 milimolių litre. Normalus kraujo gliukozės lygis yra 3,9 — 5,6 mmol/l diapazone. „Apstulbau, – sako UCLMS kepenų sveikatos tarnybų konsultantas Kevinas Moore'as. – Nemanau, kad kas nors anksčiau yra tai stebėjęs“.
Gliukozė buvo matuota naudojant gliukozės testą, kai dalyviai nieko nevalgė ir negėrė – išskyrus vandenį – 8 valandas. Tai stimuliuoja hormono gliukagono gamybą, kuris iš kūno atsargų išlaisvina gliukozę į kraują. Sveikiems žmonėms gliukozės lygio padidėjimas pradeda insulino gamybą, kuris tam tikroms ląstelėms nurodo paimti gliukozę iš kraujo, kad išliktų saugus jos lygis.
Sergant II tipo diabetu, kai ląstelės į insuliną nereaguoja, kraujyje susidaro aukštas cukraus lygis. Eksperimento dalyvių kraujyje cirkuliuojančios gliukozės lygio sumažėjimas reiškė, kad jų kūnai pasidarė jautresni insulinui ir iš kraujo pašalino daugiau gliukozės – tai pagerėjusios kraujo cukraus kontrolės ženklas. Be to, bandomieji numetė svorio – vidutiniškai po 1,5 kilogramo.
Bendras kraujo cholesterolis – širdies ligų rizikos faktorius – sumažėjo beveik 5 proc., nuo 4,6 iki 4,4 mmol/l (sveikas lygis — mažiau nei 5,2 mmol/l.) „Įvertinus bendrai, pagerėja gliukozės ir cholesterolio kontrolė“, – sako K.Moore'as.
Nauda neapsiribojo vien fiziniais rodikliais. Miego kokybės vertinimas skalėje nuo 1 iki 5 pakilo kiek daugiau nei 10 proc.: nuo 3,9 iki 4,3. Gebėjimas susikaupti pašoko 18 proc., nuo 3,8 iki 4,5. „Tai rodo nemenką poveikį gyvenimo kokybei ir darbingumui“, – sako R.Jalanas, nors pripažįsta, kad potyriai, kuriuos užrašo patys dalyviai, gali būti subjektyvūs.
Jei kas pasiūlytų tokį vaistą...
Tačiau eksperimentas neparodo, kiek toks pagerėjimas išlieka. „Nežinome, ar tai 15 dienų, ar šeši mėnesiai“, – sako R.Jalanas. Kaip bebūtų, jis padeda pagrindą didesnėms studijoms, pažymi jis.
„Tai buvo niekuo pernelyg neišsiskirianti britų grupė, kuri savęs nelaiko stipriais gėrovais, tačiau alkoholio atsisakymas mėnesiui sumažino kepenų riebalus, cholesterolį ir kraujo cukrų – ir dar ir padėjo numesti svorio, – sako K.Moore'as. – Jei kas galėtų pasiūlyti sveikatos produktą, kuris visai tai atliktų per mėnesį, jis būtų tiesiog plėšiamas iš rankų“.
Tačiau tai nereiškia, kad kitus 11 mėnesių galima lėbauti. „Tai visiškai netinkamas požiūris“, – pažymi kepenų specialistas Scottas Friedmanas iš Mount Sinai ligoninės Niujorke. – Stebina, kaip greitai išryškėjo nauda, bet pagalvokite, kokią naudą suteiktų ilga abstinencija“.
„Šie rezultatai rodo, kad net santykinai trumpa abstinencija paveikia kepenis“, – sako Nickas Sheronas iš Southamptono universiteto Didžiojoje Britanijoje. Jis pažymi, kad kepenų liga gali išsivystyti per 30 metų, tad trumpa abstinencija turi virsti ilgalaikiu elgesio pokyčiu. „Bet tai yra labai padrąsinanti pradžia. Ir jei galima būrelį žurnalistų įtikinti mėnesį nevartoti alkoholio – tai niekas negali teisintis, kad negali to paties padaryti, ar ne?“ — klausia jis.
