Keisti istorijos vingiai: metė mokyklą, bet atrado koronavirusą

Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, mokslininkai kliaujasi visa iki šiol surinkta informacija apie koronavirusus tam, kad išgelbėtų kuo daugiau žmonių gyvybių – ir galų gale sukurtų skiepus. Tokiu metu svarbu ir prisiminti, kas buvo pirmasis žmogus, atradęs šią virusų grupę – ir kaip tik įvyko.

 Naujasis virusas, kuriuo gali apsikrėsti žmogus, 1965 metais buvo aprašytas „British Medical Journal“. Šiai naujai virusų grupei buvo suteiktas koronaviruso pavadinimas dėl jo turimos „karūnos“,<br> Welcome instituto nuotr. / 123rf iliustr.
 Naujasis virusas, kuriuo gali apsikrėsti žmogus, 1965 metais buvo aprašytas „British Medical Journal“. Šiai naujai virusų grupei buvo suteiktas koronaviruso pavadinimas dėl jo turimos „karūnos“,<br> Welcome instituto nuotr. / 123rf iliustr.
Šiai naujai virusų grupei buvo suteiktas koronaviruso pavadinimas dėl jo turimos „karūnos“.<br> Welcome instituto nuotr.
Šiai naujai virusų grupei buvo suteiktas koronaviruso pavadinimas dėl jo turimos „karūnos“.<br> Welcome instituto nuotr.
 J.Almeida išmoko puikiai dirbti su elektroniniu mikroskopu.<br> Welcome instituto nuotr.
 J.Almeida išmoko puikiai dirbti su elektroniniu mikroskopu.<br> Welcome instituto nuotr.
Koronavirusai yra atpažįstami dėl aplink jį esančios „karūnos“.<br>Scanpix nuotr.
Koronavirusai yra atpažįstami dėl aplink jį esančios „karūnos“.<br>Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 16, 2020, 10:28 PM

Pirmą koronavirusą, kuris apkrėtė žmogų, atrado Škotijoje gyvenusio autobuso vairuotojo dukra, kuri metė mokyklą būdama 16 metų. June Almeida atrado naujų būdų, kaip lengviau atpažinti įvairius virusus, o jos darbai šiandien yra itin svarbūs kovojant su plintančiu SARS-CoV-2.

Taip, šis virusas yra naujas, tačiau jis priklauso koronavirusų grupei, kurią J.Almeida identifikavo 1964 metais – ir tai nutiko Londono Šv. Tomo ligoninės laboratorijoje. Pati moteris gimė 1930 metais, ir jos mergautinė pavardė buvo Hart. Būsimoji mokslininkė užaugo netoli Aleksandros parko, esančio Glazgo šiaurės rytuose.

Ji nebaigė mokyklos – tačiau vis tiek gavo darbą laboratorijoje. Galiausiai ji persikėlė gyventi į Lodoną ir tęsė savo karjerą dirbdama su moksline įranga. 1954 metais ji ištekėjo už Enriques Almeida – menininko iš Venesuelos.

Peršalimo tyrinėjimai

Ilgainiui pora su dar jauna dukra persikėlė gyventi į Torontą, Kanadą. Kaip teigia medicina besidomintis žurnalistas George'as Winter, būtent Ontarijo vėžio instituje J.Almeida išmoko puikiai dirbti su elektroniniu mikroskopu.

Čia ji taip pat išrado metodą, kuriuo tapo lengviau vizualizuoti virusus – tereikėjo juos sujungti su antikūnais. G.Winter teigia, kad jos talentas greitai buvo pastebėtas Jungtinėje Karalystėje, į kurią ji su šeima grįžo 1964 metais. Grįžusi moteris iškarto pradėjo dirbti Londono Šv. Tomo ligoninėje – beje, tai ta pati ligoninė, kurioje nuo koronaviruso sukeltos ligos visai neseniai buvo gydomas Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Čia J.Almeida pradėjo dirbti kartu su daktaru Davidu Tyrrell'iu, kuris tuo metu tyrinėjo peršalimą – jis imdavo nosies išskyrų mėginius iš savanorių, kurie sirgo peršalimu. Galiausiai į daktaro rankas pateko vienas išskirtinis pavyzdys, pavadintas B814. Jis buvo gautas iš Sario internatinėje mokykloje besimokiusio moksleivio.

D.Tyrrell'is pastebėjo, kad nuo šio mėginio pešalimo simptomai persiduoda kitiems – tačiau tokio pačio mėginio jis nesugebėjo užauginti peršalimui įprastoje ląstelių terpėje. Tuo tarpu kiti tyrimai parodė, kad šį mėginį įmanoma užauginti vidinėje organizmo terpėje, dėl ko D.Tyrrell'is susidomėjo, ar tai būtų galima pamatyti elektroniniu mikroskopu.

Šiuos pavyzdžius jis perdavė J.Aleidai, kuri mėginiuose pastebėjo viruso daleles. Šios jai pasirodė labai panašios į gripo virusą – tačiau ne visiškai tokios pačios. Galiausiai ji identifikavo šį pavyzdį kaip pirmąjį koronavirusą, kuris apkrėtė žmogų.

G.Winter sako, kad J.Almeida jau buvo mačiusi panašias daleles tyrinėdama pelių hepatitą ir vištų bronchitą. Apie šį galimai naują virusą ji net parašė mokslinį straipsnį – tačiau jis buvo atmestas, kadangi kiti mokslininkai teigė, kad jos pateiktos nuotraukos yra blogos kokybės ir kad jose yra matomas tas pats gripo virusas.

Galiausiai naujasis virusas, kuriuo gali apsikrėsti žmogus, 1965 metais buvo aprašytas „British Medical Journal“ – o po dvejų metų buvo parodytos ir viruso nuotraukos. Šiai naujai virusų grupei buvo suteiktas koronaviruso pavadinimas dėl jo turimos „karūnos“, kuri buvo matoma ir greitai išpopuliarėjusioje nuotraukoje.

Vėliau J.Almeida dirbo Londono medicinos mokykloje, kur galiausiai gavo ir daktaro laipsnį. Savo karjerą ji baigė Wellcome institute, kur jos vardu buvo užpatentuoti kai kurie virusų atpažinimo būdai. Baigusi darbą šiame institute, ji tapo jogos mokytoja – tačiau galiausiai vėl sugrįžo į virusologijos sritį. Praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje ji padėjo padaryti tuo metu neseniai atrasto ŽIV viruso nuotraukas.

J.Almeida mirė 2007 metais, sulaukusi 77 metų. Na o dabar, 13 metų po jos mirties, jos darbai yra prisimenami visame pasaulyje – kadangi virusas iš tos grupės, kurią ji atrado, šiuo metu plinta po visą pasaulį.

Parengta pagal BBC.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.