Mokslininkai: naujasis koronavirusas atsirado ne Uhano turguje

Pasak Uhano virusologijos instituto (WIV) ekspertų, pirmasis SARS-CoV-2 atvejis neatsirado „šlapiajame“ Uhano turguje („šlapieji“ turgūs – prekyvietės, kuriose pardavinėjama neapdorota mėsa ir gyvi gyvūnai).

Buvo iškelta hipotezė, kad virusas buvo išplitęs ant turgaus paviršių. Tačiau per visą tą laiką turgaus gyvūnų audinių mėginiuose nebuvo aptikta jokių viruso pėdsakų.<br> 123rf iliustr. / nuotr.
Buvo iškelta hipotezė, kad virusas buvo išplitęs ant turgaus paviršių. Tačiau per visą tą laiką turgaus gyvūnų audinių mėginiuose nebuvo aptikta jokių viruso pėdsakų.<br> 123rf iliustr. / nuotr.
Buvo iškelta hipotezė, kad virusas buvo išplitęs ant turgaus paviršių. Tačiau per visą tą laiką turgaus gyvūnų audinių mėginiuose nebuvo aptikta jokių viruso pėdsakų.<br> 123rf nuotr.
Buvo iškelta hipotezė, kad virusas buvo išplitęs ant turgaus paviršių. Tačiau per visą tą laiką turgaus gyvūnų audinių mėginiuose nebuvo aptikta jokių viruso pėdsakų.<br> 123rf nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus ląstelių paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus ląstelių paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (mėlyna, purpurinė ir violetinės spalvos). Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (mėlyna, purpurinė ir violetinės spalvos). Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (purpurinė spalva). Šis virusas buvo išskirtas iš paciento JAV. Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 (geltona spalva) tarp žmogaus ląstelių (purpurinė spalva). Šis virusas buvo išskirtas iš paciento JAV. Vaizdas papildytas spalvomis, kad būtų lengviau atskirti virusą ir jo aplinką.<br>  NIAID-RML nuotr.
Pačioje Kinijoje skelbiama tik apie 84 000 kol kas užregistruotus COVID-19 atvejus.<br>SIPA press/Scanpix nuotr.
Pačioje Kinijoje skelbiama tik apie 84 000 kol kas užregistruotus COVID-19 atvejus.<br>SIPA press/Scanpix nuotr.
Pačioje Kinijoje skelbiama tik apie 84 000 kol kas užregistruotus COVID-19 atvejus.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pačioje Kinijoje skelbiama tik apie 84 000 kol kas užregistruotus COVID-19 atvejus.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pačioje Kinijoje skelbiama tik apie 84 000 kol kas užregistruotus COVID-19 atvejus.<br>AP/Scanpix nuotr.
Pačioje Kinijoje skelbiama tik apie 84 000 kol kas užregistruotus COVID-19 atvejus.<br>AP/Scanpix nuotr.
 JAV iki šiol registruota 1,7 mln. susirgimų COVID-19.<br>TT/Scanpix nuotr.
 JAV iki šiol registruota 1,7 mln. susirgimų COVID-19.<br>TT/Scanpix nuotr.
Lietuvoje iki penktadienio ryto žinomi 1656 COVID-19 atvejai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje iki penktadienio ryto žinomi 1656 COVID-19 atvejai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasaulyje gegužės pabaigoje užregistruota beveik šeši milijonai COVID-19 susirgimų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasaulyje gegužės pabaigoje užregistruota beveik šeši milijonai COVID-19 susirgimų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 29, 2020, 6:52 PM, atnaujinta May 30, 2020, 9:11 AM

Tačiau šis turgus galėjo tapti superplatintoju, kuriame vienas žmogus išplatino virusą daugeliui kitų žmonių, portalui „Live Science“ pasakoja vienas JAV ekspertas.

Nuo pirmųjų koronaviruso pandemijos dienų pranešimuose teigiama, kad SARS-CoV-2 (virusas, sukeliantis ligą COVID-19) iš gyvūnų į žmones peršoko Uhano Huanano turguje. Dabar WIV ekspertai viešai pareiškė, kad teorija buvo neteisinga ir virusas turėjo kilti kitur, teigiama „Wall Street Journal“ pranešime.

„Nemačiau nieko, kas priverstų mane kaip mokslininką, tiriantį zoonotines ligas, manyti, kad šis turgus yra tikėtina viruso pradžios lokacija“, – sako Džordžtauno universiteto (JAV) profesorius Colinas Carlsonas, tiriantis zoonotinius virusus, kurie persiduoda iš gyvūnų žmonėms. C.Carlsonas nedirba ir nėra niekaip susijęs su Uhano virusologijos institutu.

Pasak jo, teorija buvo tikėtina. Kad virusas galėtų pereiti nuo gyvūnų prie žmonių, viruso nešiotojas gyvūnas kažkur turėjo sukontaktuoti su žmonėmis. O virusai dažnai pereina nuo vieno gyvūno prie kito – prieš įsiverždami į žmonių populiaciją. Tiesą sakant, SARS-CoV-2 genomas yra labiausiai susijęs su koronavirusais, išskiriamais iš pasagnosių šikšnosparnių, gyvenančių Kinijoje.

Todėl mokslininkai įtaria, kad virusas galėjo iš šikšnosparnių peršokti į kitą gyvūną, o galiausiai – į žmogų. „Šlapieji“ turgūs, kur sutelkta daugybė skirtingų rūšių gyvų gyvūnų, o su šiais susiduria daugybė žmonių, suteikia puikias tokio perdavimo galimybes.

Juolab, kad kito koronaviruso – SARS – protrūkis 2002 m. prasidėjo irgi panašiame turguje – po to, kai šis virusas iš šikšnosparnių peršoko į civetas (laukiniai katininių šeimos gyvūnai).

Daugybė ankstyvų susirgimų naujuoju koronavirusu atvejų Uhane buvo susiję su Huanano turgumi. Vėliau tyrėjai surinko aplinkos mėginius, kurie leido iškelti hipotezę, kad virusas buvo išplitęs ant turgaus paviršių. Tačiau per visą tą laiką turgaus gyvūnų audinių mėginiuose nebuvo aptikta jokių viruso pėdsakų. Kad virusas galėtų pereiti iš gyvūnų į žmones, gyvūnai turi turėti jį savyje.

„Nei vieno iš gyvūnų testas nebuvo teigiamas. Taigi, nuo pat sausio mėnesio tai nebuvo ypač įtikinama. Tačiau tai išsivystė į naratyvą“, – teigia C.Carlsonas.

Mokslininkas sako, kad jo kolegos Kinijoje buvo atidūs ir tikslūs, ir dirbo bei duomenis skelbė pagal tarptautines taisykles, kuriomis tyrimus gali daryti bet kuris pasaulio mokslininkas – ir tai tvirtai patvirtina išvadą, kad Huanano turgus nebuvo pirminis SARS-CoV-2 šaltinis.

Viena iš priežasčių, kodėl viruso atsiradimo turguje idėja sulaukė tokio patrauklumo, yra tai, kad ji dera prie gamtosauginių pastangų. Daugelyje „šlapiųjų“ turgų parduodami egzotiniai, nykstantys ir juodojoje rinkoje labai populiarūs gyvūnai – pavyzdžiui, tokie kaip skujuočiai. C.Carlsonas mano, kad jei tokie turgūs kaip šis po kaltinimo ligų sukėlimu būtų uždaryti, tai būtų didelė gamtosaugininkų pergalė. Bet tai nereiškia, kad egzistuoja įrodymai, jog virusas atsirado būtent čia.

„Tai yra gyvūninės kilmės virusas, atlikęs šuolį – galbūt nuo šikšnosparnių ant žmonių galbūt per kitą gyvūną, o gal per naminius gyvulius. Ir dar neturime duomenų, kad galėtume pasakyti, kas ir kaip, – aiškina mokslininkas – Tai užtrunka. Tyrimas, kuris iš tikrųjų aiškiai įrodė, jog ankstesnis koronavirusas SARS kilo būtent iš šikšnosparnių, buvo paskelbtas tik 2017 m., praėjus maždaug 15 metų po pirmojo protrūkio“.

Pasak C.Carlsono, tai užtruko ilgai, nes teko lįsti į urvus, surinkti pavyzdžius bei sukurti įrodymų bazę, kad galiausiai galima būtų užtikrintai pasakyti – tai sukėlė ši šikšnosparnių rūšis, toje oloje, tuo ir anuo metu.

Taigi, kada tikrai sužinosime, iš kur atsirado SARS-CoV-2? Vienos lokacijos atmetimas užtruko keletą mėnesių, tad galimos kilmės vietos paieška greičiausiai užtruks daug ilgiau, mano mokslininkas.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.