Ir dabartinė analizė atskleidė, kad paslaptingoji fosilija iš tiesų yra minkštalukštis kiaušinis – didžiausias kada nors toks rastas – kurį prieš 68 milijonus metų greičiausiai padėjo dabar jau išnykusi jūrų gyvatė ar driežas.
„Ši identifikacija užbaigia beveik dešimtmetį trukusias spekuliacijas apie iškaseną ir gali pakeisti jūrinių būtybių gyvenimo šioje epochoje suvokimą“, – trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje cituojamas vyriausias tyrimo mokslininkas ir Teksaso universiteto podoktorantas Lucas Legendre.
„Gerai išsilaikę minkštalukščiai kiaušiniai iškasami labai retai, – AFP sakė mokslininkas. – „Šis kiaušinis yra pats didžiausias kada nors rastas minkštalukštis kiaušinis. Nežinojome, kad šie kiaušiniai gali pasiekti tokį milžinišką dydį – ir kadangi spėjame, kad jį padėjo milžiniškas jūrinis roplys, tai taip pat gali būti unikalus žvilgsnis į šių gyvūnų reprodukcijos strategiją“.
Fosiliją 2011 m. atrado Antarktidoje dirbusi Čilės mokslininkų grupė. Objektas atrodo kaip šiek tiek sutraiškyta kepta bulvė, tačiau išties milžiniška: 28x18 centimetrų.
Ilgus metus mokslininkai tyrinėjo fosiliją – bet tik 2018 m. vienas paleontologas pasiūlė, kad tai galėtų būti kiaušinis.
Atsižvelgiant į radinio dydį ir išvaizdą, tai nebuvo pati akivaizdžiausia hipotezė – o ir viduje nebuvo rasta jokio skeleto, kuris patvirtintų tokią teoriją.
Išanalizavus fosilijos dalis, paaiškėjo, kad „sluoksniuotos struktūros, panašios į minkštą membraną, ir daug plonesnis kietas išorinis sluoksnis leidžia manyti, kad visa tai priklausė minkštam apvalkalui“, – sako L.Legendre.
Pasak jo, tai taip pat patvirtino ir cheminės analizė, kuri parodė, kad kiaušinio lukštas skiriasi nuo aplink jį esančių nuosėdų ir pradžioje tai buvo gyvas audinys.
Bet tai neatskleidė kitų radinio paslapčių – įskaitant tai, koks gi konkrečiai gyvūnas padėjo tokį didžiulį kiaušinį: iki šiol yra surastas tik vienas didesnis kiaušinis, kurį kažkada sudėjo dabar jau išnykęs Madagaskaro paukštis epiornis.
Mokslininkų komanda mano, kad šis kiaušinis nėra dinozaurų – tuo metu Antarktidoje gyvenusios dinozaurų rūšys dažniausiai buvo per mažos, kad būtų sudėjusios tokio dydžio kiaušinį – o didesnieji dinozaurai ten dėdavo sferinius, bet ne ovalius kiaušinius.
Tad mokslininkų nuomone, kiaušinį greičiausiai padėjo kokia nors reptilija – galbūt priklausiusi vadinamajai mozazaurų grupei, kuri šiame regione buvo dažna.
Tokią teoriją sutvirtina ir faktas, kad kiaušinis buvo rastas toje vietoje, kur rasta ir mozazaurų bei kitų jūrinių roplių pleziozaurų jauniklių skeletų.
Minkštalukščiai kiaušiniai
Straipsnis buvo išspausdintas „Nature“ – kartu su atskiru tyrimu, kuriame teigiama, kad minkštalukščius kiaušinius dėjo ne tik senovės reptilijos, bet ir dinozaurai.
Remiantis surinktais duomenimis, ekspertai daugelį metų manė, kad dinozaurai dėjo tik kiaušinius kietu lukštu.
Tačiau JAV Gamtos istorijos muziejaus paleontologijos kuratorius Markas Norellas teigia, kad Mongolijoje atradus grupę suakmenėjusių protoceratopsų, teko iš naujo apsvarstyti tokią prielaidą.
„Kodėl mes dinozaurų kiaušinius randame tik taip sąlyginai vėlai, Mezozojuje – ir kodėl tik keliose dinozaurų grupėse?, – teigia kartą savęs paklausęs mokslininkas. – Ir kodėl mes neradome ceratopsinių dinozaurų kiaušinių lukštų, nors ceratopsiniai dinozaurai yra dažniausiai randami gyvūnai daugelyje Azijos ir Šiaurės Amerikos radimviečių, kur randama dinozaurų kiaušinių?“
Jis teoretizuoja, kad ankstyvieji dinozaurai dėjo kiaušinius su minkštais lukštais, kurie dėl tokios lukšto struktūros ne suakmenėdavo, o tiesiog suirdavo.
Norėdamas patikrinti teoriją, M.Norellas su komanda išanalizavo medžiagas aplink kai kuriuos fosilizuotus protoceratopsų skeletus – ir, matyt, naujagimio muzauro (mussaurus) fosiliją.
Jie aptiko cheminių pėdsakų, rodančių, kad dinozaurus supo minkšti, odiniai kiaušinių lukštai.
„Pirmasis dinozaurų kiaušinis turėjo minkštą lukštą“, – tyrime rašo M.Norellas ir jo komanda.
Parengta pagal „Science Alert“.
