Kada baigsis pandemija? Pažvelgus į istoriją, atsakymas nėra toks paprastas

Kada baigsis pandemija? Visais šiais mėnesiais, kai visame pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių, natūralu, kad žmonėms kyla toks klausimas.

 Kada baigsis pandemija? Jei pažvelgsime į istoriją, atsakymas nėra toks paprastas.<br> 123rf nuotr.
 Kada baigsis pandemija? Jei pažvelgsime į istoriją, atsakymas nėra toks paprastas.<br> 123rf nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters//Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters//Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Imago/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Imago/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters//Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters//Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters//Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters//Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Pasaulyje artėjama prie 39 milijonų COVID-19 atvejų ir jau priskaičiuojama daugiau nei milijonas mirčių<br>SIPA/Scanpix nuotr.
 Maras grįždavo kas dešimtmetį ar net dažniau, kaskart užklupdamas jau nusilpusias visuomenes – ir visa tai truko mažiausiai šešis šimtmečius.<br> 123rf iliustr.
 Maras grįždavo kas dešimtmetį ar net dažniau, kaskart užklupdamas jau nusilpusias visuomenes – ir visa tai truko mažiausiai šešis šimtmečius.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Oct 16, 2020, 9:18 PM, atnaujinta Oct 17, 2020, 6:07 PM

Nuo pandemijos pradžios epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai ateities prognozėms ir siekdami pažaboti naujojo koronaviruso plitimą pasitelkia matematinius modelius.

Tačiau infekcinių ligų modeliavimas yra keblus reikalas. Epidemiologai įspėja, kad „modeliai nėra krištoliniai rutuliai“, ir net sudėtingos versijos – kaip jungtinės prognozes ar naudojančios mašininį mokymąsi – nebūtinai gali atskleisti, kada baigsis pandemija ar kiek žmonių mirs.

Kaip istorikė, studijuojanti ligas ir visuomenės sveikatą, Pietų Karolinos universiteto (JAV) istorijos docentė Nükhet Varlik siūlo užuot laukus prognozių, atsigręžti į praeitį ir pasižiūrėti, kaip baigėsi praeities epidemijos (arba kaip jos nesibaigė).

Kur esame dabar

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad pirmosiomis pandemijos dienomis daugelis žmonių tikėjosi, jog koronavirusas ilgainiui tiesiog išnyks. „Kai kurie sakė, kad jis išnyks savaime su vasaros karščiais. Kiti teigė, kad kai bus užkrėsta pakankamai žmonių, susiformuos „bandos imunitetas“. Bet to neįvyko“, – pasakoja N.Varlik.

Tačiau įrodyta, kad visuomenės sveikatos apsaugos pastangos suvaldyti ir sušvelninti pandemiją – nuo intensyvaus testavimo ir kontaktų paieškos iki socialinio atstumo bei kaukių dėvėjimo – yra naudingos.

Tačiau turint omenyje, kad virusas išplito beveik visame pasaulyje, vien tik tokiomis priemonėmis pandemiją sustabdyti neįmanoma. Dabar visų akys yra nukreiptos į vakcinos kūrimą, kuris vykdomas lig šiol dar neregėtu greičiu.

Vis dėlto ekspertai sako, kad net ir sėkmingai vakcinavus visuomenę ir veiksmingai gydant COVID-19, SARS-CoV-2 virusas niekada neišnyks. Net jei pandemija bus sustabdyta vienoje pasaulio dalyje, ji greičiausiai tęsis kitur.

Net jei tai nebebus tiesioginė pandemijos lygio grėsmė, koronavirusas greičiausiai taps endeminiu – tai reiškia, kad lėtas ir ilgalaikis plitimas išliks. Koronavirusas ir toliau kels, tik mažesnius protrūkius – panašiai kaip sezoninis gripas.

Tokių nelemtų pavyzdžių pandemijų istorijoje pilna.

Kartą atsiradusios, retai visiškai išnyksta

Nesvarbu, ar bakterija, ar virusas, ar parazitas – praktiškai kiekvienas ligų sukėlėjas, kuris paveikė žmones per pastaruosius kelis tūkstančius metų, vis dar yra su mumis – nes beveik neįmanoma jų visiškai išnaikinti.

Vienintelė liga, kuri buvo išnaikinta skiepais, yra raupai. Septintojo ir aštuntojo dešimtmečio Pasaulio sveikatos organizacijos vadovaujamos masinio skiepijimo kampanijos buvo sėkmingos, ir 1980 m. raupai buvo paskelbti pirmąja (ir vis dar vienintele) žmonių liga, kuri buvo visiškai išnaikinta.

Taigi, tokios sėkmės istorijos yra išskirtinės. Kad ligos pasilieka – tai veikiau taisyklė, nei išimtis.

Paimkime, pavyzdžiui, maliariją. Perduodama per parazitus, liga beveik tokia pat sena, kaip ir pati žmonija – ir šiandien vis dar sukelia daugybę problemų: 2018 m. visame pasaulyje buvo užfiksuota apie 228 milijonus maliarijos atvejų ir 405 000 jos sukeltų mirčių.

Nuo 1955 m. Pasaulinės maliarijos likvidacijos programos, padedant pesticidui DDT ir vaistui chlorokvinui, atnešė tam tikrą sėkmę – tačiau ši liga vis dar yra endeminė daugelyje pietų šalių.

Panašiai ir tokios ligos kaip tuberkuliozė, raupsai ar tymai mus lydi jau kelis tūkstantmečius. Nepaisant visų pastangų, greitas jų išnykimas vis dar nenusimato.

Pridėkite prie šios kolekcijos dar jaunesnius patogenus – tokius kaip ŽIV ir Ebolos virusą – kartu su gripu ir koronavirusais, įskaitant SARS, MERS ir SARS-CoV-2, sukeliančiu COVID-19 – ir bendras epidemiologinis vaizdas nušvinta tikrosiomis spalvomis.

Tyrimai rodo, kad infekcinių ligų sukeltas kasmetinis mirtingumas – tiesa, daugiausia besivystančiame pasaulyje – nulemia beveik trečdalį visų mirčių pasaulyje.

Šiandien, globalių kelionių oro transportu, klimato kaitos ir ekologinių trikdžių amžiuje, nuolat susiduriame su kylančių infekcinių ligų grėsme – ir tuo pat metu ir toliau sergant daug senesnėmis ligomis.

Niekur neišnykęs maras

Net infekcijos, kurioms dabar taikomos veiksmingos vakcinos ir gydymas, ir toliau šienauja gyvybes. Galbūt jokia liga negali geriau iliustruoti šio fakto nei maras – pat mirtiniausia infekcinė liga žmonijos istorijoje. Jo pavadinimas ir šiandien tebėra siaubo sinonimas.

Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Per pastaruosius 5000 metų įvyko begalė vietinių protrūkių ir mažiausiai trys dokumentuotos maro pandemijos, nužudžiusios šimtus milijonų žmonių. Garsiausia iš visų pandemijų buvo XIV a. vidurio Juodoji mirtis.

Vis dėlto Juodoji mirtis toli gražu nebuvo vienkartinis protrūkis. Maras grįždavo kas dešimtmetį ar net dažniau, kaskart užklupdamas jau nusilpusias visuomenes – ir visa tai truko mažiausiai šešis šimtmečius.

Tačiau dar prieš XIX a. sanitarinę revoliuciją kiekvienas didesnis ligos protrūkis palaipsniui, per kelis mėnesius (o kartais ir metus) nuslopdavo – dažniausiai dėl temperatūros, drėgmės pokyčių, patogeno nešiotojų ir pakankamo imlių asmenų skaičiaus pokyčių bei kitų vektorių.

Kai kurios visuomenės gana greitai atsigavo po Juodosios mirties siautulio. Kitos taip niekada ir neatsitiesė. Pavyzdžiui, viduramžių Egiptas taip ir nesugebėjo visiškai atsigauti po užsitęsusios pandemijos, kuri ypač nuniokojo žemės ūkio sektorių, padarinių.

Maras nulėmė ir laipsnišką Mamlukų sultonato sunykimą, kurį per mažiau nei du šimtmečius vėliau užkariavo osmanai.

Tą pati valstybes griaunanti maro bakterija išliko ir iki šiandien – ir veikia kaip priminimas apie ilgalaikį patogenų atsparumą.

Reikia tikėtis, kad COVID-19 tūkstantmečius neišliks. Bet kol nėra efektyvių skiepų – ir, tikėtina, net kai jie atsiras – niekas nėra visiškai saugus.

Čia labai svarbu išlaikyti pradėtą politiką: susilpnėjus vakcinavimo programoms, infekcijos gali pergalingai sugrįžti. Tiesiog pažvelkite į tymus ir poliomielitą, kurie atsinaujina, kai tik sumažėja skiepijimasis.

Turint omenyje tokius istorinius ir šiuolaikinius precedentus, žmonija gali tik viltis, kad koronavirusas, sukeliantis COVID-19, pasirodys besąs atsekamu ir išnaikinamu patogenu.

Tačiau pandemijų istorija moko tikėtis ko kito.

Parengta pagal Nükhet Varlik straipsnį „How do pandemics end? History suggests diseases fade but are almost never truly gone“, publikuotą „The Conversation“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.