Šiandien paprasta – už prieinamą kainą galima įsigyti plieno ir iš jo jau galime nusikalti norimą įnagį. Anksčiau taip pat galėjo įsigyti geležies, tačiau ji buvo labai brangi ir turėjo didžiulę vertę, ypatingai aukštos kokybės. Daugelis, neturėdamas kito pasirinkimo, stengdavosi ją išgauti patys, nors gavybai reikėjo daug sveikatos, energijos ir laiko. Anot dr. G.Slaho, eksperimentinės archeologijos tikslas – kuo autentiškiau atkurti senais laikais vykusius procesus, pasitelkiant kiek įmanoma tas pačias medžiagas, kuriomis naudotasi anuomet.
„Tokie bandymai skatina domėtis archeologiniais eksperimentais, praturtintais praktine patirtimi ir teorija. Noriu pabrėžti, kad mokslas VDA TF būtent ir yra tuo unikalus bei patrauklus, kad mūsų dėstytojai išradingi ir šiuo sudėtingu periodu studentus užima ne vien „sausa“ teorija. Praktinė veikla mūsų fakultete labai skatinama, o tokie eksperimentai studentams suteikia ne tik edukacinę naudą, bet ir labai naudingi mokslui. Galimybė pažinti ir išbandyti archaines technologijas studentus inspiruoja jas pritaikyti savo šiuolaikinio meno, dizaino kūrybiniuose projektuose“, – sakė VDA TF dekanas Ramūnas Banys.
„Gautas rezultatas: 1135 gramai geležies, kurią galėtų bandyti iškalti. Geležis susiformavo nedideliais gabalėliais. Kadangi tikslas buvo gauti vientisą gabalą (kritę), o ne keletą mažų, tad bandymai bus tęsiami“, – sakė eksperimente dalyvavusi studentė Neringa Kalvaitytė.
Eksperimentiniame bandyme kartu su dėstytoju dr. G. Slah dalyvavo lekt. Donatas Liekmanis, svečias Martynas Stankus ir studentai: Airidas Skublickas, Lukas Tomkus, Lukas Juzumas, Neringa Kalvaitytė, Ugnė Burvytė, Mor Grouchko, Emilija Globytė, Ignė Zdanevičiūtė ir Teklė Tudorakė.
