Mokslininkai: tikrieji sergančių koronavirusu skaičiai yra daug didesni, nei skelbia valstybės Sako, kai kur gali būti iki 17 kartų daugiau, nei skelbiama

Naujas tyrimas skelbia, kad tikrasis COVID-19 infekcijų skaičius tikriausiai yra daug didesnis nei daugelyje pirmojo pasaulio šalių.

 Tikrasis COVID-19 infekcijų skaičius tikriausiai yra daug didesnis nei daugelyje pirmojo pasaulio šalių, skelbia naujas tyrimas.<br> 123rf iliustr.
 Tikrasis COVID-19 infekcijų skaičius tikriausiai yra daug didesnis nei daugelyje pirmojo pasaulio šalių, skelbia naujas tyrimas.<br> 123rf iliustr.
 Tikrasis COVID-19 infekcijų skaičius tikriausiai yra daug didesnis nei daugelyje pirmojo pasaulio šalių, skelbia naujas tyrimas.<br> 123rf iliustr.
 Tikrasis COVID-19 infekcijų skaičius tikriausiai yra daug didesnis nei daugelyje pirmojo pasaulio šalių, skelbia naujas tyrimas.<br> 123rf iliustr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ketvirtadienio žiniomis, Lietuvoje nuo pandmijos pradžios buvo užfiksuota 40 492 COVID-19 susirgimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Balkūno nuotr., Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas,Kovid-19 patikros punktas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas,Kovid-19 patikros punktas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2020-11-19 17:13

Naujai modeliuojamas JAV, Australijos, Kanados, Pietų Korėjos ir vienuolikos Europos šalių vertinimas rodo, kad oficialūs duomenys gali smarkiai prasilenkti su realiu protrūkio mastu.

Naujajame Australijos mokslininkų modelyje naudojamas „atgalinio skaičiavimo“ metodas, kuris projektuoja naujų kasdienių mirusiųjų skaičių atbuliniu keliu – nuo mirties iki infekcijos. Tai leidžia mokslininkams išvengti epidemiologinių ir serologinių duomenų, kuriuos neretai riboja testavimo apimtys.

Lygindama naujus vertinimus su oficialiais patvirtintais atvejais, mokslininkų komanda sugebėjo sumodeliuoti „tikrąjį“ infekcijos lygį kiekvienoje šalyje. Remiantis jų rezultatais, rugpjūčio pabaigoje gyventojų užkrėtimo lygis buvo vidutiniškai šešis kartus didesnis, nei buvo pranešama.

„Skirtingai nuo oficialiai skelbiamų užsikrėtimų, pagrįstų RNR testais, skaičiavimas atgaline tvarka nepriklauso nuo testavimo aprėpties ar veiksmingumo, tad įvairiose jurisdikcijose ir laikui bėgant gali parodyti visiškai kitokius skaičius“, – rašo tyrimo autoriai.

Tai reiškia, kad šį metodą taikyti regioniniu, nacionaliniu ar net tarptautiniu lygiu yra daug lengviau, nei kitus. Be to, kadangi jis nesiremia šalies galimybėmis atlikti koronaviruso testavimą, šis būdas gali padėti visuomenės sveikatos ekspertams tose srityse, kuriose yra riboti testavimų pajėgumai.

„Paprasčiau tariant, mes išanalizavome statistiką, kiek žmonių mirė nuo COVID-19 konkrečioje šalyje, ir tada skaičiavome „atgal“ – kad sužinotume, kiek žmonių turėjo būti užkrėsta, kad pasiektų tokį mirčių skaičių“, – sako duomenų mokslininkas Stevenas Phippsas.

„Mūsų metodas yra naujas ir lengvai naudojamas, ir skirtas įvertinti tikrąjį infekcijos lygį visur, kur yra patikimų duomenų apie mirusiųjų nuo COVID-19 skaičių“.

Kai kurios šalys geriau nei kitos fiksavo susirgimus. Nustatyta, kad Pietų Korėjoje tikrasis infekcijų skaičius buvo 2,6 karto didesnis nei buvo pranešta, tuo tarp Italijoje „atbuliniu skaičiavimu“ nustatytų atvejų skaičius buvo didesnis net 17,5 karto.

Apibendrinant, nuo kovo mėnesio pasaulio šalims vis geriau sekėsi atlikti COVID-19 testus, šviesti visuomenę apie simptomus ir kurti vis tikslesnius būdus infekcijai aptikti bei atsekti užsikrėtimų tinklą.

Tačiau nepaisant to, tarptautiniai skaičiai ir toliau atsilieka nuo tikėtinos realybės, sako mokslininkai. Jie nurodo, kad net Australijoje, kurioje nustatytas vienas iš geriausių COVID-19 aptikimo lygių iš visų penkiolikos tirtų šalių, infekcijos lygis vis tiek gali būti beveik penkis kartus didesnis, nei pranešama oficialiai.

„Nustatėme, kad COVID-19 infekcijos yra daug dažnesnės už patvirtintus atvejus daugelyje šalių, ir tai turi svarbų poveikį tiek kontrolei, tiek užkrėtimų tikimybei“, – sako Australijos Nacionalinio universiteto ekonomistas Quentinas Graftonas.

„Šios išvados kelia rimtus klausimus, kaip mes tvarkomės su visais koronaviruso pandemijos aspektais, įskaitant esamą mirtingumą ir ilgalaikį poveikį užsikrėtusiems žmonėms, kaip mes įgyvendiname ir valdome karantiną ir kaip išlikti laimėtojais kovoje su pandemija“.

Tai nėra pirmas kartas, kai mokslininkai nustato neatitikimą tarp faktinių COVID-19 atvejų ir skelbiamų užsikrėtimų. Ekspertai nuo pat pradžių perspėjo, kad tikriausiai nepakankamai įvertiname tikrąjį virusų plitimo mastą.

Kai testavimai yra riboti, COVID-19 identifikuoti kaip mirties priežastį gali būti nelengva: simptomai dažnai sutampa su kitų ligų simptomais, o labiausiai pažeidžiami pacientai jau ir taip turi kitų sveikatos sutrikimų.

Dauguma epidemiologinių modelių demonstruoja, kad faktinės infekcijos gerokai viršija patvirtintus atvejus – tačiau tiksliai nėra aišku, kiek ir kaip tai ilgainiui keičiasi.

Kito JAV tyrimo duomenimis, balandžio užsikrėtimų skaičius buvo 3-20 kartų didesnis nei patvirtintų atvejų – ir daugiausia dėl to, kad nebuvo atliekami iki galo išsamūs tyrimai, o taip pat dėl netobulo testų tikslumo.

Dar vienas vertinimas, paremtas antikūnų duomenis JAV, parodė, kad SARS-CoV-2 infekcijų buvo 10 kartų daugiau, nei pranešta gegužę.

Naujasis modelis grindžiamas tik dideles pajamas uždirbančiomis šalimis, kuriose testavimas yra gana plačiai paplitęs. Tačiau dauguma šalių daug mažiau testavo savo gyventojus – o tai rodo, kad žmonių, užsikrėtusių COVID-19, skaičius pasaulyje yra kelis kartus didesnis nei rodo oficialūs duomenys.

Buvo nustatyta, kad kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje – tikrasis koronaviruso aptikimo lygis yra labai žemas. Remiantis nauja analize, oficialūs šių šalių duomenys iki 2020 rugpjūčio 31 dienos sudarė tik 10 procentų visų faktinių COVID-19 atvejų.

Tačiau šiuo metu joks skaičiavimas nėra tobulas – ir šis naujas metodas neturėtų pakeisti esamų, jis turėtų juos tik papildyti, sako mokslininkai.

Epidemiologiniai modeliai vis dar daug geriau nuspėja būsimas hospitalizacijas, nei atgalinio skaičiavimo metodai – ir autoriai tai visiškai pripažįsta.

Taip pat svarbu pažymėti, kad norint, jog toks atgalinis skaičiavimas būtų tikslus, amžiaus pasiskirstymas tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 turi būti iš esmės panašus – nes vyresni žmonės užsikrėtę turi didesnę tikimybę mirti. Tai gali iškreipti rezultatus tokiose vietose kaip Australija, kur maždaug 75 proc. mirčių ištiko senyvo amžiaus žmones.

Surasti geriausią būdą įvertinti buvusius, esamus ir būsimus COVID-19 atvejus užtruks, sako mokslininkai – ir iki tam tikro momento gali būti neįmanoma tiksliai žinoti, kiek žmonių susargdins dabartinė pandemija.

Tyrimas skelbiamas „Royal Society Open Science“.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.