Laikas – labai tinkamas. Rekordiškai daug užsikrėtusiųjų – kaip ir mirusių nuo infekcijos – ir štai, pasaulio žiniasklaidos antraštės: naujo tipo vakcinos nuo COVID-19 efektyvumas siekia 90 procentų!
„Šie duomenys yra žingsnis link galimo dabartinės pandemijos sprendimo“ – sako gydytojas ir Maince įsikūrusios biotechnologijų kompanijos „BioNTech“, kuri kartu su JAV farmacijos kompanija „Pfizer“ sukūrė vakciną nuo COVID-19, vykdantysis direktorius (CEO) Uğuras Şahinas.
Šios dvi kompanijos dabar laukia JAV reguliuojančių institucijų patvirtinimo.
Šis proveržis gali žymėti ne tik koronaviruso krizės pabaigos pradžią – jis gali radikaliai pakeisti visą vakcinų kūrimą. Naudojant mRNR technologiją, žmonėms leidžiamas serumas, kuriame yra informacinės arba matricinės ribonukleininės rūgšties (angl. message RNA, mRNR) molekulės, pernešančios viruso baltymų „brėžinius“.
Šias molekules pasisavina kūno ląstelės ir pagal mRNR ima pačios gaminti konkrečius baltymus. Tačiau šie baltymai yra „svetimi“ ir juos užpuola imuninės ląstelės – taip jos „išdresiruojamos“ ir susidaro imunitetas.
„Istorinis rezultatas“
Kadangi ši technologija potencialiai gali būti panaudota kovai su įvairiausiomis ligomis – įskaitant ir vėžį – ji tiriama jau ne vieną dešimtmetį. O dabar, kovojant su SARS-CoV-2 virusu, „BioNTech“ ir „Pfizer“ parodė, kad technologija veikia.
„Tai – istorinis rezultatas, pirmoji mRNR vakcina, pademonstravusi tarpinį efektyvumą“, – sako imunologas Nicholas Jackson iš tarptautinio vakcinų tyrimų aljanso, Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicijos (angl. Coalition for Epidemic Preparedness Innovations). Jei nekils kliūčių „šis teigiamas rezultatas galėtų pradėti naują mRNR technologijų pritaikymo kovai su infekciniais susirgimais erą“, – leidiniui „Der Spiegel“ sakė jis.
Su juo sutinka ir Pensilvanijos universiteto asist. prof. Norbertas Pardi. Komentuodamas „Der Spiegel“, jis sakė: „Fantastiška, kad mRNR vakcina veikia taip gerai.“ Jeigu ji pasiteisins, „labai tikėtina, kad artimiausiais metais bus patvirtinta vis daugiau ir daugiau mRNR vakcinų prieš vėžį ir infekcines ligas“, sako jis.
Tyrėjai mRNR technologijos vakcinų gamybai ėmėsi iš dalies dėl to, kad kūrimo tradiciniais metodais darbo sąnaudos yra labai didelės. Tokios vakcinos gaminamos, naudojant susilpnintus virusus ar virusų dalis. Pavyzdžiui, gaminant gripo vakciną, virusų dauginimui sunaudojama 500 milijonų kiaušinių. Negana to, tokiu būdu kuriamos vakcinos neefektyvios kovojant su kai kuriomis infekcinėmis ligomis – pavyzdžiui, AIDS ar Dengės karštine – ar juo labiau, kuriant vakcinas sergantiems vėžiu.
Todėl daug patrauklesnis atrodo būdas programuoti pačias kūno ląsteles, kad šios gamintų vakciną, pateikiant joms atitinkamas mRNR. Šį būdą tyrėjai ėmė bandyti daugiau nei prieš trisdešimt metų, laboratoriniams gyvūnams suleisdami svetimos mRNR – ir paklusdamos jose esančioms instrukcijoms, gyvūnų raumenų ląstelės imdavo gaminti joms svetimą medžiagą.
Vakcina nuo vėžio?
Bet po tokio perspektyvaus starto, pažanga ilgam prislopo. Priežastis – mRNR pasirodė esanti itin nestabili: vos suleista į kūną, dažnai suirdavo ar ir visai išnykdavo. mRNR reikėjo kažkaip supakuoti, kad ji galėtų nenukentėjusi patekti į ląsteles. Ir tik per pastaruosius 10 metų techninės inovacijos ir tyrimų finansavimas pavertė mRNR „perspektyviu terapiniu įrankiu“, pažymėjo N.Pardi.
Medicinos ekspertė Özlem Türeci su savo vyru Uğuru Şahinu abu dalyvavo šiame tyrime. Pora tikėjosi atrasti tobulesnį auglių gydymo metodą – ir nuo pat pradžios svajojo galėsiantys pagaminti vakciną nuo vėžio.
Ši vizija pagrįsta tuo, kad pradėjus augti vėžiniams audiniams, kuriamos ląstelės, kurias imuninė sistema vertina kaip svetimas. Ö.Türeci ir U.Şahinas palygino konkretaus vėžio paciento sveikus ir nenormalius audinius – ir sugebėjo rasti ląsteles, kurios atrodė svetimos. Tada jie pagamino mRNR, kurioje buvo užkoduotos būtent tų svetimų struktūrų kūrimo instrukcijos. Tada jie dar patobulino mRNR, kad ji pasiektų reikiamas kūno ląsteles.
Viename tyrime Ö.Türeci ir U.Şahinas suleido atitinkamo mRNR 13 į piktybine melanoma sergančius pacientus – ir nustatė, kad visų pacientų imuninės sistemos sureagavo. Aštuoniems iš jų remisija nepasireiškė nuo 12 iki 23 mėnesių. Šis gydymas negali užkirsti kelio vėžiui, bet galėtų padėti jį gydyti ir neleisti metastazuoti.
Panašių rezultatų tikimasi ir iš Kembridže įsikūrusios kompanijos „Moderna“ gaminamos vakcinos. Tokio gydymo ypatybė – kiekvienas pacientas gauna mDNR, kuri tiksliai pritaikyta vėžio, kuriuo jis serga, genetiniam profiliui. Tokia personalizuota imunoterapija tebelaikoma eksperimentine, bet pirmosios studijos rezultatai buvo tokie perspektyvūs, kad Ö.Türeci, U.Şahinas ir jų komanda galėjo savo rezultatus publikuoti mokslo žurnalo „Nature“ 2017 metų liepos mėnesio numeryje. Po beveik dvejų metų eksperimentinis „BioNTech“ gydymas buvo pritaikytas 52 metų amžiaus odos vėžio pacientui JAV, kuris paskui „Nature“ sakė: „Iš tiesų mačiau, kaip vėžio ląstelės traukiasi man prieš akis“.
Žinoma, tokius teiginius visada reikia priimti atsargiai, bet dabar šią technologiją tyrinėja dešimtys kompanijų ir universitetų. Vyksta klinikiniai mRNR vakcinų, skirtų gydyti krūties, plaučių, prostatos, tiesiosios žarnos ir kt. vėžius. Kadangi taikomasi į tiek skirtingų vėžio rūšių, tai rodo, kad mRNR vakcinos gali būti kovos su šia liga įrankis, neseniai pažymėjo mRNR ekspertas N.Pardi.
1,3 mlrd. dozių
Tačiau suvokę gresiančios pandemijos sunkumą, sausį Ö.Türeci ir U.Şahinas iš esmės per dieną įsijungė į koronaviruso vakcinos kūrimo lenktynes. Jie subūrė „BioNTech“ komandą, kurioje iš pradžių buvo 40 narių. Remdamasi viruso genų seka, komanda greitai sukūrė 20 galimų vakcinos kandidatų – ir pradėjo jų bandymus su laboratoriniais gyvūnais, siaurindami galimų serumų ratą. Tuo pat metu „BioNTech“ kreipėsi į farmacijos milžinę „Pfizer“, siūlydama bendradarbiavimą klinikinių bandymų fazėje.
Šiame III fazės tyrime jau sudalyvavo daugiau nei 43 500 žmonių. Su trijų savaičių pertrauka, kai kuriems dalyviams buvo suleistos dvi placebo injekcijos, kai kuriems – vakcinos kandidatas. Nei tiriamieji, nei jų gydytojai nežinojo, kuris ką gavo. Kai iš viso 94 bandomieji susirgo COVID-19, duomenis pirmą kartą išanalizavo nepriklausomi ekspertai. Ši analizė parodė, kad vakcina „apsaugojo daugiau nei 90 procentų“, rašoma pranešime spaudai.
O kaip sekasi kitoms mRNR vakcinoms, tiesiogiai konkuruojančioms su „BioNTech“? Tubingene (Vokietijoje) įsikūrusios biotechnologijų firmos „Curevac“ vadovas Franz-Werner Haasas, „Der Spiegel“ sakė, kad jo kompanijos vakcinos kandidato visų leidžiamų dozių saugumas jau įrodytas. Galutinis tyrimas, kuriam sėkmingai pasibaigus, vakciną bus leista naudoti, prasidės dar šiais metais. O Kembridže (JAV) įsikūrusi biotechnologijų kompanija „Moderna“ jau pristatė savo kuriamos vakcinos tyrimų rezultatus ir jie labai panašūs į „“BioNTech“ kūrinio efektyvumą.
Tačiau dauguma akių yra nukreiptos į mRNR pionierę, biotechnologijų kompaniją iš Mainco. Ir nors vakciną reikės saugoti ir transportuoti -70 °C temperatūroje, o kiekviena dozė bent jau JAV kainuos beveik 20 JAV dolerių – vakcinos užsakymai išparduoti iki 2021 metų galo, visos planuojamos 1,3 milijardo dozių.
Parengta pagal „Der Spiegel“.
