Mokslininkai pateikė atsakymą, ar kaulai tikrai priklausė vienam iš 12 Jėzaus mokinių

Kaulų fragmentai, apie kuriuos buvo ilgai manoma, kad jie priklauso vienam iš 12 Jėzaus Kristaus apaštalų šv. Jokūbui jaunesniajam (ir kuris galimai buvo Jėzaus brolis), iš tiesų negali būti jo, skelbia naujas tyrimas.

 Kad galėtų atlikti datavimą, mokslininkai nuvalė šlaunikaulį, kuris, panašu, buvo apdorotas gyvsidabrio turinčia medžiaga – tikriausiai prieš šimtus metų taip buvo bandyta jį išsaugoti.<br> Wikimedia commons / K.L. Rasmusseno nuotr.
 Kad galėtų atlikti datavimą, mokslininkai nuvalė šlaunikaulį, kuris, panašu, buvo apdorotas gyvsidabrio turinčia medžiaga – tikriausiai prieš šimtus metų taip buvo bandyta jį išsaugoti.<br> Wikimedia commons / K.L. Rasmusseno nuotr.
 Kad galėtų atlikti datavimą, mokslininkai nuvalė šlaunikaulį, kuris, panašu, buvo apdorotas gyvsidabrio turinčia medžiaga – tikriausiai prieš šimtus metų taip buvo bandyta jį išsaugoti.<br>K.L. Rasmusseno nuotr.
 Kad galėtų atlikti datavimą, mokslininkai nuvalė šlaunikaulį, kuris, panašu, buvo apdorotas gyvsidabrio turinčia medžiaga – tikriausiai prieš šimtus metų taip buvo bandyta jį išsaugoti.<br>K.L. Rasmusseno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 23, 2021, 9:11 AM, atnaujinta Feb 23, 2021, 9:15 AM

Šlaunikaulio kaulo fragmentai daugiau nei 1500 metų buvo saugomi Romoje, Santi Apostoli bažnyčioje – manant, kad jie galėjo priklausyti šv. Jokūbui. Tačiau datavimas radioaktyviąja anglimi parodė, kad kaulai yra kažkokio kito – nežinomo – asmens, teigiama moksliniame žurnale „Heritage Science“ paskelbtame tyrime.

Taip yra todėl, kad šv. Jokūbas jaunesnysis, kai kurių mokslininkų manymu buvęs Jėzaus Kristaus broliu, gyveno pirmajame mūsų eros amžiuje – o fragmentai datuojami nuo 214 iki 340 mūsų eros metų.

„Mūsų datavimas nors ir paneigė, kad tai buvo šv. Jokūbas, vis dar patenka į tamsų laikotarpį tarp apaštalų mirties ir krikščionybės tapimo dominuojančia religija Romos imperijoje“, – sako tyrimo vadovas ir Pietų Danijos universiteto archeometrijos profesorius Kaare Lundas Rasmussenas.

Romėnai perkėlė krikščionių kankinių – tokių kaip šv. Jokūbas – relikvijas iš kapų į dedikuotas bažnyčias po to, kai 380 m. krikščionybė tapo oficialia valstybine imperijos religija.

Be tariamai šv. Jokūbo šlaunikaulio, bažnyčioje taip pat buvo saugumas ir blauzdikaulio fragmentas bei mumifikuota pėda, kuri, teigiama, priklausė kitam apaštalui šv. Pilypui, teigiama Pietų Danijos universiteto pranešime.

Kad galėtų atlikti datavimą, mokslininkai nuvalė šlaunikaulį, kuris, panašu, buvo apdorotas gyvsidabrio turinčia medžiaga – tikriausiai prieš šimtus metų taip bandyta jį išsaugoti – ir išskyrė kolageną (jungiamuosiuose audiniuose esančius baltymus). Iš kolageno jie dar išskyrė ir vieną aminorūgštį – ir naudodamiesi abiem mėginiais, atliko datavimą.

Atliekant matavimą radioaktyviąja anglimi, mokslininkai išmatuoja anglies izotopų (izotopai – skirtingos to paties cheminio elemento versijos) santykį mėginyje. Kadangi kai kurie anglies izotopai skyla greičiau nei kiti, mėginyje likęs izotopų kiekis parodo, prieš kiek laiko objektas buvo gyvas. Ir kolageno bei aminorūgšties tyrimo rezultatai buvo identiški: kaulai priklauso asmeniui, mirusiam nuo 214 iki 340 mūsų eros metų, teigia K.L. Rasmussenas.

Mokslininkas su komanda nenustatė palaikų, kurie, kaip manoma, priklausė Šv. Pilypui, amžiaus. „Nenorėjome imti mėginių ir manėme, kad jų nuvalymas gali būti sudėtingesnis“, – sakė archeometrijos profesorius.

Tyrėjai nežino, iš kur atsirado šlaunikaulis ir kiti palaikai – ar kas juos VI amžiuje perkėlė į bažnyčią. „Bet manome, kad labai tikėtina, jog kad ir kas perkėlė šlaunikaulį į Santi Apostoli bažnyčią, jie manė, kad palaikų dalis priklausė šv. Jokūbui. Jie turėjo paimti ją iš krikščioniško kapo – taigi, kaulas priklausė vienam iš pirmųjų krikščionių, apaštalui ar ne“, – pranešime teigia K.L. Rasmussenas.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.