„Dabar jau žinome, kad vakcinos gali apsaugoti nuo viruso, bet kam dar neturėjome pakankamai laiko – tai išsiaiškinti, tai ar jos apsaugo nuo ir nuo viruso platinimo“ – sako Kornvelo universiteto imunologijos profesorius Avery Augustas.
Taip yra todėl, kad SARS-CoV-2 virusas vis tiek gali įsitaisyti kvėpavimo takuose – net jei sisteminės imuninės ląstelės apsaugo visą organizmą nuo viruso sukeliamos ligos COVID-19.
Tad panašu, su kaukėmis nepavyks atsisveikinti ir artimoje ateityje, teigia „The Guardian“. Šiuo metu esama keleto nežinomųjų, dėl kurių kaukių dėvėjimas ir socialinis atsiribojimas vis dar bus svarbus siekiant apsaugoti didesniąją bendruomenės dalį.
Ne viskas iš karto
Pirma, mokslininkai nežino, kaip COVID-19 vakcinos gali apsaugoti nuo asimptominio SARS-CoV-2 perdavimo. Yra daug žadančių ženklų, tačiau tyrimai tebėra neišsamūs. Tyrėjai taip pat nežino, kiek ilgai COVID-19 vakcina gali apsaugo žmogų nuo viruso.
Mokslininkai taip pat atidžiai stebės, kaip vyksta viruso evoliucija ir ar nauji viruso variantai daro įtaką vakcinų veiksmingumui. Pavyzdžiui, jau nustatyta, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos veiksmingumas Pietų Afrikos (B1351) varianto atveju yra mažesnis.
Tačiau svarbiausiu veiksniu gali tapti tai, kiek žmonių iš viso pasiskiepys. Vaikai gali platinti koronavirusą, tačiau šiuo metu jiems nėra patvirtintų skiepų nuo COVID-19. Taip pat juk bus negalėjusių pasiskiepyti ir suaugusiųjų – vieniems tai nebus galima daryti dėl sumenkusio imuniteto ar alergijų, kitiems tai gali nepavykti dėl biurokratinių priežasčių.
Tad kokia tada prasmė skiepytis, jei vis tiek teks nešioti kaukę? Mokslininkai apie kaukių dėvėjimą ir socialinį atsiribojimą skatina galvoti kaip apie rizikos mažinimo strategijų tęstinumą, kuris yra įgyvendinamas mokslininkams atliekant tyrimus, vis daugiau žmonių skiepijantis, o taip pat paraleliai mažėjant COVID-19 paplitimui.
Pavyzdžiui, tebesitęsiant skiepijimo kampanijai, nedideli vakcinuotų žmonių susibūrimai taps vis dažnesni. Bet tie patys žmonės turi būti sąmoningi dėl socialinio atsiribojimo ir kaukių dėvėjimo viešumoje – nes jie galės pernešti ligą į platesnę bendruomenę.
Tikimasi, kad vis augant pasiskiepijusios bendruomenės daliai, mažiau žmonių susidurs su sunkiais COVID-19 atvejais – o mažėjantis ligos išplitimas sumažins ir spaudimą sveikatos apsaugos sistemai.
Kada turėsime šiuos atsakymus?
Tyrimai apie vakcinų apsaugą nuo viruso perdavimo tęsiasi ir yra perspektyvūs – tačiau kol kas nėra pakankamai duomenų. Mažai tikėtina, kad vakcinos užtikrins visišką apsaugą ir galutinai eliminuos koronavirusą: virusų atveju kol kas tai yra pavykę vienintelį kartą – kai skiepais buvo išnaikinti raupai. Vis dėlto, jei vakcina žymiai sumažintų SARS-CoV-2 perdavimą, tai būtų labai gera žinia.
Įprastomis aplinkybėmis į tokius klausimus turėtų būti atsakyta po ilgus metus trukusių vakcinos klinikinių tyrimų. Tačiau šioje ekstremalioje situacijoje svarbesnis tikslas buvo sustabdyti ligą – o turimos vakcinos tai daro labai efektyviai.
„Greičiausiai daugiau sužinosime tada, kai jau bus pasiskiepiję daugiau žmonių, apie rugsėjį“ – sako A.Augustas.
