Portalas „Science Alert“ pateikia santrauką, ką iki šiol žinome – ir ko nežinome – apie naująjį koronaviruso variantą, dar vadinamą P1.
Kodėl jis kelia nerimą?
P1 vis dar slepia daug nežinomųjų.
Vis dėlto aiškūs du dalykai: jis yra užkrečiamesnis už pradinę koronaviruso atmainą ir gali pakartotinai užkrėsti žmones, persirgusius įprastu SARS-CoV-2 štamu.
„Baimė yra pagrįsta. P1 yra labiau užkrečiamas variantas, ir jis greitai išplito visoje Brazilijoje, kuri yra milžiniška šalis. Šiuo metu Brazilijoje pandemija yra nekontroliuojama“, – sako Brazilijos Mokslo klausimų instituto mikrobiologė Natalia Pasternak.
Praėjusį mėnesį COVID-19 Brazilijoje nusinešė 66 500 gyvybių – tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei per lig tol mirtingiausią liepos mėnesį.
Kadangi dabar Brazilijos aukų skaičius siekia 358 000, jis nusileidžia tik JAV – ir ekspertai spėja, kad balandžio mėnuo bus dar blogesnis.
Neaišku, kokiu mastu būtent P1 įtakojo gausų mirusiųjų skaičių. Ekspertai įtaria, kad štamas yra virulentiškesnis nei pradinis koronaviruso variantas – tačiau pripažįsta, kad reikia dar daugiau tyrimų.
Kada tai prasidėjo?
Tyrėjai teigia, kad P1 atsirado praėjusių metų gruodį Brazilijos šiaurėje esančiame Manauso mieste ar jo apylinkėse.
Tačiau pirmą kartą kaip naujas koronaviruso variantas jis buvo nustatytas Japonijoje, kur buvo aptiktas iš Brazilijos grįžusiuose keliautojuose.
Dabar ši koronaviruso atmaina aptikta daugiau nei 35 šalyse – nors daugeliui valstybių pavyko suvaldyti infekcijas šiuo štamu.
Kelios šalys dėl protrūkio sustabdė skrydžius į Braziliją ir iš jos. Šį antradienį kol kas paskutiniąja tokia šalimi tapo Prancūzija.
Kodėl jis labiau užkrečiamas?
Kaip ir Pietų Afrikos variantas, P1 turi mutaciją E484K, vadinamą „prasprūdimo mutacija“ (angl. escape mutation) – nes ji padeda virusui išsisukti nuo mūsų antikūnų.
Mutacija pakeitė viruso smaigalio baltymą, taip padėdama jam lengviau įsiskverbti į ląsteles.
„Tai tarsi pagrindinis raktas, kuris gali atverti įvairias duris“, – sako Brazilijos Fiocruzo visuomenės sveikatos instituto tyrėjas Jesemas Orellana.
P1 iš dalies suklestėjo dėl riboto pajėgumo suvaldyti virusą – tame tarpe ir Manauso mieste, kurio sveikatos apsaugos sistema sausį buvo taip perkrauta, kad miesto ligoninėse trūko deguonies.
„Jei Brazilijos valdžia būtų buvusi atsakinga, ji būtų uždariusi Manausą, kaip kad Kinija buvo uždariusi Uhaną, – agentūrai AFP sakė J.Orellana. – Vietoje to jie siuntė pacientus iš perpildytų ligoninių į kitus regionus, su lydinčiais žmonėmis, kurių kai kurie taip pat buvo užsikrėtę P1. Tai pagreitino šio viruso varianto išplitimą“.
Ar jis mirtinesnis?
Tyrėjai galutinai nenustatė, ar P1 yra virulentiškesnis.
Preliminariuose tyrimuose J.Orellana pastebėjo, kad šis variantas per pirmąją pandemijos bangą nesukėlė žymiai didesnio hospitalizuotų pacientų mirtingumo Manause, nei per pirmąją koronaviruso bangą.
Jis mano, kad didėjantį Brazilijos žuvusiųjų skaičių greičiausiai lemia ligoninių perkrova.
Tačiau kiti tyrimai rodo, kad P1 iš vis dėlto yra labiau mirtinas.
Ar prieš jį veikia vakcinos?
Ekspertai teigia, kad norint išsiaiškinti, kiek skirtingos vakcinos yra veiksmingos prieš P1, taip pat reikia atlikti daugiau tyrimų.
Viena gera naujiena: preliminarūs tyrimai rodo, kad Kinijos sukurti „CoronaVac“ (plačiausiai Brazilijoje naudojama COVID-19 vakcina), o taip pat „Pfizer“/“BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos bent jau iš dalies yra veiksmingos prieš šį variantą.
Tačiau yra ir blogų naujienų.
Nevaldomas viruso plitimas Brazilijoje sukėlė ir daugiau mutacijų – įskaitant P2, ypač dažnai identifikuojamą Rio de Žaneire – ir P4, neseniai nustatytą kaimyninėje Minas Žeraiso valstijoje.
„Brazilija tapo mutacijų laboratorija po atviru dangumi“, – sako J.Orellana.
Ir naujų mutacijų ten gali būti dar daugiau.
„Brazilija yra viena blogiausių pasaulio šalių pagal viruso genetinės sekos nustatymą. Neatsitiktinai P1 atradome tik maždaug po 60 dienų – ir dar Japonijoje“, – pastebi Fiocruzo instituto tyrėjas.
Tuo tarpu N.Pasternak teigia, kad idealiau atveju Brazilija turėtų derinti karantiną ir masinę vakcinaciją. „Vietoje to mes neturime nei vieno, nei kito“, – atkreipia dėmesį ji.
„Mums trūksta politinės valios karantinui – ir skiepų dozių“, – šalies prezidentą Jairo Bolsonaro kritikuoja Brazilijos mokslininkė.
Parengta pagal „Science Alert“.
