Tyrimas parodė, kad kassavaitiniai COVID-19 atvejai nulėmė žymiai daugiau hospitalizacijų, dažniau panaudota mechaninė ventiliacija, o koronaviruso sukeliamas mirtingumas yra didesnis nei gripo.
COVID-19 ir gripas yra užkrečiamos kvėpavimo takų virusinės ligos, kurios sunkiais atvejais gali sukelti plaučių uždegimą ir ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Tačiau trūksta išsamaus COVID-19 ir gripo epidemiologijos bei klinikinių charakteristikų palyginimo.
„Tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek ir neprofesionalai COVID-19 kartais lygina gripu – tačiau yra tikrai nedaug išsamių ir objektyvių duomenų, kad būtų galima palyginti ir įvertinti šių dviejų ligų poveikį pacientams ir ligoninėms, – sako vienas iš tyrimo autorių ir BIDMC Kritinės pagalbos bei skubiosios medicinos gydytojas Michaelas Donnino. – Tad palyginome pacientus, paguldytus į BIDMC su COVID-19 2020 m. pavasarį, su pacientais, paguldytais į BIDMC dėl gripo, per pastaruosius penkis gripo sezonus. Nustatėme, kad COVID-19 sukelia sunkesnę ligą ir yra labiau mirtinas nei gripas“.
M.Donnino ir jo kolegos į savo tyrimą įtraukė iš viso 1634 hospitalizuotus pacientus, iš kurių 582-iems laboratoriškai buvo patvirtintas COVID-19, o 1052-iems – gripas. Komanda nustatė, kad per kiekvieną aštuonių mėnesių gripo sezoną į BIDMC buvo vidutiniškai paguldyta 210 pacientų – palyginus su 582 pacientais, sirgusiais COVID-19 ir paguldytais 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais.
Mechaninės ventiliacijos per dviejų mėnesių laikotarpį prireikė 174 pacientams (arba 30 proc.), sirgusiems COVID-19 – ir tik 84 pacientams, sirgusiems gripu per visus penkis gripo sezonus.
Panašiai iš su mirtimis: mirusių dėl COVID-19 pacientų dalis buvo žymiai didesnė nei mirusių nuo gripo. Per du mėnesius mirė 20 hospitalizuotų pacientų, sergančių COVID-19 – palyginus su trimis procentais pacientų, per penkis sezonus sirgusių gripu.
Atlikus tolesnę analizę, paaiškėjo, kad dėl COVID-19 hospitalizuoti pacientai paprastai buvo jaunesni nei hospitalizuoti dėl gripo. Tarp pacientų, kuriems reikalinga mechaninė ventiliacija, pacientai, sirgę COVID-19, buvo ventiliuojami daug ilgiau (vidurkis būtų dvi savaitės), palyginus su šiek tiek daugiau nei vidutiniškai tris dienas ventiliuotais gripu sirgusiais pacientais. Be to, tarp pacientų, kuriems buvo reikalinga mechaninė ventiliacija, sirgę COVID-19 prieš tai buvo turėję kur kas mažiau šalutinių sveikatos sutrikimų, nei gripo pacientai.
„Mūsų duomenys rodo, kad 98 proc. pacientų, hospitalizuotų dėl COVID-19, mirčių buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su jų COVID-19 liga, kas iliustruoja tai, jog pacientai mirė ne nuo COVID-19, bet greičiau nuo COVID-19 sukeltos pneumonijos ar kitų komplikacijų“, – teigia M.Donnino.
Tyrimo autoriai pažymi, kad griežtos socialinio atstumo laikymosi gairės, įvestos praėjusį pavasarį, galėjo paveikti šias išvadas, ribodamos COVID-19 paplitimą ir mirtingumą iki 2020 m. balandžio pabaigos. Ir atvirkščiai – pandemijos metu kai kurie gydymo metodai vystėsi, galbūt pagerindami pacientų, sergančių COVID-19, rezultatus.
Tyrimas skelbiamas moksliniame žurnale „Journal of General Internal Medicine“.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
