„Energijos tiekimas visuomet svarbu, o tai gali padėti palengvinti energijos krizę“, – sako viena iš straipsnio bendraautorių ir Harbino technologijos instituto (Kinija) mokslininkė Qian Zhang, su TEG dirbanti daugiau nei 15 metų.
TEG plačiai naudojami, tačiau dažniausiai jie būna standūs – ką Q.Zhang su kolegomis siekė išspręsti. Jie magnį ir bismutą – TEG medžiagas – susluoksniavo su poliuretanu ir lanksčiu elektrodu, kad riešine būtų galima apvyti ranką.
Taip sukurta 115 milimetrų ilgio ir beveik 30 mm pločio riešinė. Joje elektra išgaunama panaudojant žmogaus kūno odos ir aplinkinės temperatūros skirtumą.
Prietaisas iš kvadratinio centimetro gali sukurti 20,6 mikrovatų elektros energijos – tiek su kaupu pakanka prie riešinės prijungtam LED švietikliui. „Našumą smarkiai veikia aplinkos temperatūra“, – sako Zhang. Žiemą geriau, nes aplinkos temperatūra žemesnė ir didesnis skirtumas su kūno temperatūros, pastebi ji.
Testai parodė, kad prietaisas gali būti užvyniotas ant rankos ir nuvyniotas daugiau nei 10 000 kartų, be veikimo pokyčių. Riešinės dėvėjimas kokių nors neigiamų pojūčių bandytojams nesuteikė.
„Man patinka idėja energiją gauti iš žmogaus kūno, užuot naudojus baterijas, – pažymi Delfto technologijos universitete dirbantis ir dėvimų įrenginių kūrimu besidomintis Rolfas Hutas. – Atsižvelgiant į tai, kiek LED norėčiau panaudoti savo projektuose, darosi įdomu, kiek energijos galima „išsunkti“ iš žmogaus, kol nepasijustų diskomfortas“.
Tyrėjai tikisi padidinti našumą, didindami riešinėje montuojamo TEG dydį ir integruodami įtampos konverterį, kad būtų galima išmaitinti stambesnę elektroniką – nors, kaip nurodo tyrėjai, tada tektų padidinti visą prietaisą.
Parengta pagal „New Scientist“.
