Mokslininkai sunerimo: matavimai rodo, kad galimai bunda Černobylis

Per pastaruosius penkerius metus jutiklis, giliai Černobylio atominės elektrinės griuvėsiuose matuojantis neutronų emisijos kiekį, fiksavo laipsnišką aktyvumo didėjimą.

 Per pastaruosius penkerius metus jutiklis, giliai Černobylio atominės elektrinės griuvėsiuose matuojantis neutronų emisijos kiekį, fiksavo laipsnišką aktyvumo didėjimą.<br> 123rf iliustr.
 Per pastaruosius penkerius metus jutiklis, giliai Černobylio atominės elektrinės griuvėsiuose matuojantis neutronų emisijos kiekį, fiksavo laipsnišką aktyvumo didėjimą.<br> 123rf iliustr.
Garsioji „dramblio pėda“ – masė, kuri susidarė lydantis uranui, grafitui, betonui ir smėliui.<br> Wikimedia commons
Garsioji „dramblio pėda“ – masė, kuri susidarė lydantis uranui, grafitui, betonui ir smėliui.<br> Wikimedia commons
 2016 m. lapkritį buvo baigta montuoti ir tvirtesnė danga – didžiulė struktūra, pavadinta Naujuoju sarkofagu, kuri daug geriau apsaugo nuo vandens.<br> 123rf nuotr.
 2016 m. lapkritį buvo baigta montuoti ir tvirtesnė danga – didžiulė struktūra, pavadinta Naujuoju sarkofagu, kuri daug geriau apsaugo nuo vandens.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 12, 2021, 9:19 PM, atnaujinta May 12, 2021, 9:19 PM

Didėjantys rodmenys gali ir nieko nereikšti. Ar po kiek laiko jie gali ir vėl sumažėti. Tačiau mokslininkai nėra linkę rizikuoti – nes kol nieko tiksliai nežinoma, negalima atmesti ir ateityje galimai įsibėgėsiančios branduolio dalijimosi reakcijos, rašo „Science Alert“.

Deja, kadangi radioaktyviojo skilimo šaltinis yra giliai po elektrinės nuolaužomis ir sunkiomis betono plokštėmis, bandymai nustatyti tikslią jo vietą ir imtis kažkokių veiksmų meta nemažai iššūkių.

Kaip „Science Magazine“ rašė Richardas Stone'as, Kijevo Atominių elektrinių saugos problemų instituto (ISPNPP) tyrėjai dar galutinai nenustatė, ar pastebimas neutronų padidėjimas įspėja apie gresiančią nelaimę – ar vis dėlto tai tik audra branduolinėje stiklinėje.

„Yra daug neaiškumų, – R.Stone'ui sakė sako ISPNPP atstovas Maximas Savelievas – Tačiau mes negalime atmesti ir avarijos galimybės“.

Bene garsiausia branduolinė avarija 1986 metų balandžio 26 dieną nutiko atominės Černobylio elektrinės ketvirtojo bloko reaktoriuje – čia po netikėto galios kritimo per reaktoriaus bandymus įvyko sprogimai, į orą išmetę radioaktyvių dalelių debesis, kurie pasklido virš Europos ir prisidėjo prie pernelyg ankstyvos dešimčių tūkstančių žmonių mirties, rašo „Science Alert“.

Tuo tarpu sugriuvusio elektrinės bloko patalpose ir koridoriuose superįkaitęs urano kuras susimaišė su išlydytu cirkoniu, grafitiniais valdymo strypais ir išsilydžiusiu smėliu, taip sukurdamas pragarišką lavą, kuri galiausiai sustingo į radioaktyvius monolitus, sudarytus iš vadinamųjų kuro turinčių medžiagų (angl. fuel containing materials, FCM).

Nuo to laiko ištisus dešimtmečius urano izotopai ir toliau retkarčiais iš savo branduolių švysteli neutronus. Tie, kurie prisiartina arčiau kito izotopo branduolio, rizikuoja pažeisti trapią pusiausvyrą ir išlaisvinti dar daugiau neutronų.

Atsižvelgiant į pakankamai didelę atomų koncentraciją, išlaisvintų neutronų grandininė reakcija per trumpą laiką gali sugeneruoti milžiniškus energijos kiekius – o tai gali sukelti sprogimą.

Neutronai, išsiskiriantys iš skylančio urano, paprastai juda šiek tiek per greitai, kad juos būtų galima lengvai užfiksuoti. Visa tai pasikeičia, jei neutronai būna priversti pereiti per tam tikras terpes – pavyzdžiui, vandenį. Sulėtėję jie turi daug didesnes galimybes prilipti prie branduolio – ir inicijuoti savo pačių skilimą.

Turint tai omenyje, nenuostabu, kad FCM sušlapus, skilimo rodikliai padidėja.

O daugelį metų ketvirtojo bloko griuvėsiai tūnojo apgaubti paskubomis pastatytu sarkofagu – tačiau skubotos statybos nulėmė tai, kad kartais į apsauginio statinio vidų prasiskverbdavo stipresnių audrų atneštas lietus.

Bijodami, kad lietaus vanduo FCM viduje gali suaktyvinti skilimą, inžinieriai sugebėjo didžiąją dalį FCM padengti neutronus sugeriančiu gadolinio nitrato tirpalu. O 2016 m. lapkritį buvo baigta montuoti ir tvirtesnė danga – didžiulė struktūra, pavadinta Naujuoju sarkofagu, kuri daug geriau apsaugo nuo vandens.

Vis dėlto erdvė po senuoju ketvirtojo bloko reaktoriumi – buvusiu kambariu 305/2 – vis dar nerimsta, o neutronų emisijos nuo Naujojo sarkofago pastatymo lėtai, bet pastebimai didėja.

Darant prielaidą, kad FCM ten nebėra šlapi, neaišku, kas lemia lėtą neutronų kiekio augimą. Pasak ISPNPP, gali būti ir taip, kad šiam konkrečiam medžiagų mišiniui džiūstant, neutronų reakcijos greitėja.

Ką tiksliai reikia daryti ir kodėl – šie klausimai išlieka atvirais, ypač dėl to, kad laikui bėgant teritorija ir toliau lėtai džiūsta. Atsižvelgiant į tai, kur yra FCM, papildomai padenginėti visa tai gadolinio nitratu gali būti keblu. Kaip ir arčiau įtaisyti neutrinų spinduliuotės jutiklį, kurio rodmenis galbūt iškraipo nuolaužos ir kitos kliūtys.

Spinduliuotei didėjant taip lėtai, grėsmių rizika artimiausiu metu atrodo maža, ir mokslininkai sako, kad net ir blogiausiu atveju tai būtų toli nuo to, kas nutiko 1986 metais.

Vis dėlto, atsižvelgiant į subtilią FCM skilimo būseną – manoma, kad toje 305/2 patalpoje yra apie pusė pirminio reaktoriaus kuro – net ir nedidelis sprogimas gali paskleisti radioaktyvią taršą taip, kad tai jau galėtų sukelti susirūpinimą. Tiesa, esama planų imtis šių FCM pašalinimo – bet kol kas Ukrainos reguliacinės tarnybos dar neišdavė leidimo laikinosios saugyklos statymo licencijos.

Tad kol kas nedaug ką galima padaryti – tik žiūrėti ir vis matuoti, tikintis, kad laikui bėgant Černobylio tiksėjimas vėl nutils.

Parengta pagal „Science Alert“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.