Jei į vieną vietą sudėtume visas žmonėse esančias SARS-CoV-2 viruso daleles – kiek jos svertų?

Jeigu visos SARS-Cov-2 dalelės, cirkuliuojančios žmonėse visame pasaulyje, būtų surinktos į vieną vietą, jos svertų maždaug nuo vieno obuolio iki mažo vaiko svorio. Tai paaiškėjo atlikus naują tyrimą.

 Jeigu visos SARS-Cov-2 dalelės, cirkuliuojančios žmonėse visame pasaulyje, būtų surinktos į vieną vietą, jos svertų maždaug nuo vieno obuolio iki mažo vaiko svorio. <br> 123rf iliustr.
 Jeigu visos SARS-Cov-2 dalelės, cirkuliuojančios žmonėse visame pasaulyje, būtų surinktos į vieną vietą, jos svertų maždaug nuo vieno obuolio iki mažo vaiko svorio. <br> 123rf iliustr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
 SARS-CoV-2 ant žmogaus l1steliu paviršiaus (realus vaizdas).<br>  NIAID-RML nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 17, 2021, 10:25 PM, atnaujinta Jun 17, 2021, 10:26 PM

Neseniai mokslininkų grupė apskaičiavo, kad kiekvienas apsikrėtęs žmogus infekcijos piko metu nešioja nuo 10 iki 100 milijardų pavienių SARS-Cov-2 dalelių (virionų). O tai sufleruoja, kad visų pasaulyje žmonėse cirkuliuojančių Sars-Cov-2 virusų (infekuotų žmonių skaičius vienu metu siekia nuo 1 iki 10 milijonų) bendras svoris sudaro nuo 100 gramų iki 10 kilogramų.

Tačiau „mažas“ nereiškia, kad nereikšmingas.

Vienas iš tyrimo autorių, profesorius Ronas Milo iš Weizmanno mokslų instituto Augalų bei aplinkosaugos mokslų departamento – bei bendraautorius doktorantas Ronas Senderis iš Milo laboratorijos – rašo, kad žvelgiant iš istorinio konteksto, iš svertinio taško, atominę bombą sudaro mažiau nei 100 kilogramų ardomosios medžiagos. Mokslininkai tęsia, kad nepaisant to, tokia bomba turi didžiulę naikinamąją galią.

Anot mokslininkų, panašiai yra ir šiuo atveju: mes turime supermažą virusų masę, kuri visame pasaulyje daro didžiulę žalą.

Kad apskaičiuotų, kiek viruso nešioja infekuotas asmuo, mokslininkai panaudojo ankstesnius skaičiavimus, atliktus su beždžionėmis rezusais – tąkart kuomet buvo aiškinamasi, kiek SARS-CoV-2 dalelių beždžionė turi infekcijos piko metu įvairiuose audiniuose, kurie yra pažeidžiami viruso – įskaitant plaučius, tonziles, limfmazgius ir virškinimo sistemą. Tada mokslininkai padaugino viruso dalelių skaičių, esantį viename rezuso audinių grame iš žmonių audinių masės – kad apskaičiuotų, kiek viruso dalelių yra sergančio žmogaus audiniuose.

Iš ankstesnių paskaičiavimų, kurie buvo atlikti remiantis viruso diametru, mokslininkai jau žinojo, kad kiekvienos virusinės dalelės masė prilygsta 1 femtogramui (10-15 gramo). Atsižvelgiant į vienos dalelės masę ir paskaičiuotą dalelių skaičių, mokslininkai apskaičiavo, kad kiekvienas žmogus infekcijos piko metu savyje turi nuo 1 iki 10 mikrogramų virusų dalelių.

R.Milo ir R.Senderis sako, kad gavę šiuos duomenis, mokslininkai galėjo geriau suprasti, kas vyksta žmogaus organizme infekcijos metu – pavyzdžiui, kiek ląstelių yra užkrečiama ir kiek viruso dalelių pasigamina žmogaus kūne, palyginus su tuo, kaip greitai virusas gali mutuoti.

Tada mokslininkai paskaičiavo, kiek vidutiniškai mutacijų virusas gali atlikti vienos infekcijos metu, vieno žmogaus organizme – o taip pat ir visoje populiacijoje. Tam mokslininkai panaudojo skaičiavimus iš kito tyrimo, kuriame buvo skaičiuojama, kaip dažnai vienas nukleotidas mutuoja, padauginus mutacijų skaičių iš SARS-CoV-2 genome esančių nukleotidų skaičiaus, taip pat atsižvelgus į tai, kiek virusas padarė savo kopijų žmogaus organizme, infekcijos metu.

Jie išsiaiškino, kad infekcijos metu viename organizme virusas atlieka nuo 0,1 iki 1 mutacijos per visą genomą. Kadangi tarp infekcijų susidaro 4-5 dienų laiko tarpas, virusas per mėnesį mutuoja maždaug 3 kartus – o tai atitinka turimas žinias apie SARS-CoV-2 mutacijas.

Tačiau mokslininkai taip pat atrado didelį viruso dalelių skaičiaus skirtumą. Tiesą sakant, šis skaičius gali skirtis net 5-6 kartais, o tai reiškia, kad vieni žmonės gali turėti milijonais dalelių daugiau nei kiti.

R.Milo ir R.Senderis sako, kad mes žinome, jog žmonės su mažu virusų kiekiu turi mažesnę tikimybę užkrėsti kitus. Tačiau dar nėra aišku, ar, pavyzdžiui, superplatintojai labiau platina virusą dėl biologinių priežasčių – kaip antai viruso kiekio – ar dėl sociologinių priežasčių – tokių kaip artimas kontaktas su kitais žmonėmis dideliuose renginiuose, vykstančiuose uždarose patalpose.

Šis tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.