Kai kurios ūdros ir jūrų liūtai geria sūrų vandenį, bet daugeliui žinduolių jis netinka. Tiesą sakant, net ir banginiai jo negeria – jiems užtenka su maistu gaunamo vandens. Tad koks mechanizmas mums neleidžia gerti sūraus vandens?
Per didelis druskų kiekis organizmui yra žalingas, todėl mūsų kūnas efektyviai šalina druskų perteklių. Inkstai nereikalingas druskas atiduoda šlapimui. Tačiau cheminiai procesai inkstuose yra tokie, kad šlapimas negali būti sūresnis už kraują. Vandenyno vanduo yra maždaug 3 kartus sūresnis už žmogaus kraują.
Druskos pertekliaus nėra kur dėti, todėl inkstai ima traukti vandenį iš organizmo, kad sumažintų druskos koncentraciją. Taigi, vyksta dehidratacija. Ir taip, perskaitėte teisingai – gerdami vandenyno vandenį jūs dehidratuosite dar greičiau, nei negerdami apskritai.
Bet tai dar ne viskas. Greičiausiai po kelių gurkšnių ir skrandis nebenorės priimti tokio vandens. Vėmimo tikimybė yra pakankamai didelė, o taip prarandama dar daugiau drėgmės. Gyvūnai, kurie gali gerti sūrų vandenį, yra prisitaikę ir turi kitokias šlapimo sistemas.
Tai ką daryti, jei nėra jokių galimybių gauti gėlo vandens? Galima distiliuoti jūros vandenį – o virimas dar ir padės pražudyti kai kurias pavojingas bakterijas.
