Tai nėra pirmasis tokio masto perversmas pasaulyje. Prasidėjus industrializacijai, ne vienas baiminosi kokią įtaką tai turės tuometinei visuomenei ir ko imtis reiks darbuotojams, kuriuos pakeis žymiai našesnės mašinos. Mašinoms perimant juodus darbus, atsirado erdvės kurtis didesnio masto ir didesniam kiekiui industrijų, kurias bematant užpildė prie pokyčių prisitaikantys piliečiai. Nėra priežasties manyti, jog dabartinė dirbtinio intelekto revoliucija neturės panašaus poveikio darbo rinkai. Tad kas laukia jau netolimoje ateityje ir kokius įgūdžius reikės lavinti, siekiant nebūti pakeistiems automatizuotų robotų?
Nykstančios ir išsilaikančios profesijos
Įvairios procedūros, dar visai neseniai negalėjusios būti atliekamos be žmogaus prisilietimo (ar netgi įtempto jo darbo) vis sparčiau tampa automatizuojamos. Prognozuojama, jog aukštą tikimybę būti pakeistais mašininių algoritmų yra tokie darbai kaip: mokesčių rengėjai, finansų analitikai, teismo sekretoriai, draudimo agentai, kreditų analitikai, paskolų išdavėjai, buhalteriai, nekilnojamojo turto tarpininkai ir dar daugelis kitų. Pasak Oksfordo Universiteto atlikto tyrimo, šie ir panašūs darbai turi 92-99 % tikimybę būti automatizuoti netolimoje ateityje.
Ar tai reiškia, jog bene vienintele iš tiesų perspektyvia darbo pozicija tampa programuotojai, galintys suteikti įstaigoms optimalius automatizuotus sprendimus? Ne visai. Tas pats tyrimas rodo, jog yra nykstamai maža tikimybė automatizuoti tokius darbus kaip: gydytojas, odontologas, kompiuterinių sistemų analitikas, inžinierius, vadovas, architektas, farmacininkas, mokytojas, mikrobiologas, seselė ir daugelis kitų.
Įgūdžių ir darbo rinkos pokyčiai
Dirbtiniam intelektui (DI) ir automatizuotiems algoritmams perimant vis didesnę dalį užduočių, darbo rinkoje pamažu darosi ankšta įvairių specializacijų darbuotojams. Kaip bebūtų, svarbu suprasti, jog DI sprendimai nėra kuriami su tikslu pakeisti žmones darbo įstaigose – jie skirti perimti užduotis, nereikalaujančias žmogiškųjų išteklių. Į darbo veiklą integruoti mašininiai algoritmai tarsi nuima nuo darbuotojų pečių tam tikrą krūvį, kurį bematant keičia kitas. Dirbtinio intelekto sprendimai leidžia įmonėms plėstis, daugiau resursų ir žmogiškųjų išteklių skiriant toms užduotims, kurių DI atlikti dar negali arba niekada negalės. Todėl yra svarbu žinoti kokie įgūdžiai negali būti pakeisti ir ruoštis prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.
Prisitaikymas
Nuolat savo formą keičiančioje darbo aplinkoje kaip niekad svarbu tampa lankstumas. Gebėjimas prisitaikyti prie kintančio užduočių pobūdžio ir problemos, reikalaujančios nestandartinių, kompleksinių sprendimų – tai dvi jėgos, kurių akistatoje turės augti darbuotojai dirbtinio intelekto kontekste. Mašininiai algoritmai yra itin efektyvūs atlikdami jiems paskirtas užduotis, tačiau jiems trūksta įvairiapusiškumo. Norint tapti vertinamais darbuotojais, yra itin pravartu parodyti darbdaviams gebėjimą be didelių rūpesčių keisti savo darbo ir atliekamų užduočių pobūdį.
No code solutions
Vis labiau kompleksiški mechanizuoti algoritmai su savimi atsineša ir programinio kodo nereikalaujančius sprendimus. Vadinamieji „no code solutions“ – tai tam tikros programinės įrangos, gebančios vartotojams suteikti specializuotus įrankius, skirtus atlikti įvairaus rango užduotis. Valdyti šias programas nereikia gilių programavimo žinių – pakanka pasižymėti baziniu kompiuteriniu raštingumu, o tai nėra kliūtis daugumai darbingo amžiaus žmonių. Už tokių programų vairo pasodintas darbuotojas galės imtis tokių užduočių kaip dokumentų apdorojimas, ryšių su vartotojais ir partneriais valdymas, internetinių svetainių kūrimas. Žinoma, be kodavimo veikiančios priemonės nėra tokios kompleksiškos ir negali būti taip gerai specializuojamos kaip programuotojų rankose atsidūrusi užduotis, tačiau jau dabar jos gali pasiūlyti sprendimus vidutinio sudėtingumo problemoms. Ateityje šios įrangos taps tik tobulesnės, o įmonėms nebus privaloma skirti didžiulių lėšų samdant programuotojus.
Socialiniai įgūdžiai
Tikriausiai esate girdėję posakį „dirba kaip robotas“, siekiant apibūdinti darbštumą ir spartumą. Visgi artimiausiu metu tai gali tapti daugiau yda nei vertybe. Kam reikalingas roboto darbą imituojantis darbuotojas, jeigu tokį darbininką kuo puikiausiai gali imituoti robotas? Taigi, dabar kaip niekad svarbu lavinti įgūdžius, kuriais joks dirbtinis intelektas pasižymėti negali. Komunikabilumas, kūrybiškumas, empatija ir socialiniai įgūdžiai – vieni iš jų. Kartu su jais ateina ir gebėjimas dirbti komandoje. Lygiai taip, kaip darbuotojams pravartu būti lankstiems sprendžiant kompleksiškas problemas, gebėjimas ieškoti tinkamiausių sprendimų komandoje tampa neįkainojama vertybe. Šių įgūdžių taip pat galima išmokti, todėl nederėtų nusiminti, jei save laikote mažiau įgudusiais socialinėje sferoje. Jaučiant vis didesnį tokios praktikos poreikį, darbdaviams taip pat neprivaloma pulti ieškoti kuo pakeisti ištikimus ir darbščius, ilgametę patirtį turinčius specialistus. Po dirbtinio intelekto sprendimų atsiradęs laisvesnis grafikas gali leisti investuoti į darbuotojų įgūdžių lavinimą, kas savo ruožtu į darbovietę įneš taip reikalingų socialinių gebėjimų.
Kritinis mąstymas ir vadovavimas
Besikeičianti darbo rinka taip pat reikalaus vis didesnio kiekio kritinius sprendimus galinčių priimti asmenų bei personalo valdymo specialistų. Dirbtinis intelektas tampa itin efektyvia priemone tik įgudusio operatoriaus rankose. Pagrindinis DI kuras yra duomenys. Kokius duomenis analizuoti, kuriuos duomenis atmesti bei ką su gautais rezultatais veikti – jau gabios žmogiškosios rankos reikalaujančios problemos. Dirbtinis intelektas tėra įrankis, o gebėjimas šiuo įrankiu naudotis – itin vertinama savybė. Todėl kritiniu mąstymu pasižymintys darbuotojai galės lengvai rasti vietą atsinaujinančiose darbovietėse. DI taip pat negali pakeisti personalo vadovų, į kurių rankas patenka darbų paskirstymo ir sprendimų priėmimo užduotys. Galima prognozuoti, kad augančios įmonės pešis dėl galimybės įdarbinti vadovavimo įgūdžių nestokojančius darbuotojus.
Kūrybiškumas
Nors dirbtinis intelektas tampa nepakeičiama priemone įvairaus rango užduotims, jis negali pats tų užduočių „susigalvoti“. Algoritmai dirba su jiems pateikta informacija ir negeba būti inovatyvūs. Būtent todėl kūrybiškumas tampa vienu svarbiausių įgūdžių. Asmenybės, pasižyminčios kūrybišku mąstymu ir originaliais problemų sprendimo būdais jau dabar yra itin patrauklūs darbdaviams, o ateityje ši savybė gali tapti neįkainojama. Inovatyvūs darbuotojai galės būti užtikrinti, jog bus vertinami, o darbo rinkoje visada ras sau vietą.
Rytojaus darbuotojai
Ateities darbo rinka po truputį tampa dabartimi. Nepaisant to, jog informacinių technologijų specialistų bei programuotojų poreikis yra milžiniškas, vietą tarp dirbtinio intelekto algoritmų sau ras ir kitokio pobūdžio darbuotojai. DI sprendimų atlaisvintas pozicijas keičia kitos – socialinių įgūdžių, lankstumo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo reikalaujančios darbo vietos. Neabejotina, jog automatizuoti robotai kardinaliai pakeis darbo rinką, tačiau prisitaikyti norinčioms ir galinčioms asmenybėms tai suteiks tik dar daugiau galimybių augti, tobulėti ir dirbti.
„GovTech laboratorijos“ projektas, kurio dalis yra AI Boost iniciatyva, yra vykdomas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) ir yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis, nr. 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT.
