DI – sprendimas duomenų problemai
Viena didžiausių kliūčių siekiant saugoti planetą ir aplinką – iš tiesų masyvūs duomenų kiekiai. Lygiai taip, kaip yra be galo sunku tiksliai prognozuoti orus ilgalaikėje perspektyvoje dėl chaotiško oro dalelių judėjimo, yra didžiulis iššūkis numatyti su gamta susijusius reiškinius bei išsiaiškinti jų priežastis.
Įvairios ekosistemos yra surištos milijonais ar net milijardais skirtingų faktorių, o visus juos susisteminti iš to išgaunant reikalingą informaciją, skirtą priimti svarbius aplinkosaugos sprendimus – darbas reikalaujantis sunkiai aprėpiamo masto kaštų.
Ta pati problema iškyla siekiant pažaboti CO2 emisijas. Žemė yra milžiniška ir yra ganėtinai nelengva įvertinti kas lemia didžiausius emisijų kiekius planetos mastu. Todėl nesunku patikėti, jog moksle prognozuojant kaip planeta atrodys ateityje, nuolatos verda aršios diskusijos ir įvairių modelių susidūrimai.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija dirba su bene 30-imt vienaip ar kitaip besiskiriančių klimato modelių. Akivaizdu, jog neturint vienos, bendros ir visa apimančios teorijos yra sudėtinga teikti konkrečius pasiūlymus, o skeptikai gali badyti pirštais į tarpusavyje nesutariančius mokslininkus bei neigti vis didėjančios problemos mastą.
Į pagalbą sprendžiant šias opias problemas galime pasitelkti dirbtinio intelekto algoritmus. Kaip žinia, DI klesti masyviuose duomenų kiekiuose ir būtent čia gali atskleisti savo tikrąjį potencialą. Informacijos kiekis, kurį žmonės gali suteikti mašininiams algoritmams yra daugiau nei šis gali pasvajoti. Belieka teisingai atsirinkti aktualius duomenis bei laukti rezultatų. Toliau pateikiame keletą DI pritaikymo būdų planetos gelbėjimo tikslams įgyvendinti.
Transportas
Žengdami naujųjų technologijų link atsisakome vis didesnio kiekio taršių automobilių. Kaip bebūtų, ši iniciatyva nėra plėtojama taip sparčiai kaip norėtųsi. To priežastys įvairios – pradedant klestinčiais iškastinio kuro monopoliais ir baigiant elektromobilių kaina, kurią ne kiekvienas gali įkąsti. Bet kuriuo atveju, iš to kyla išvada, jog iškastiniu kuru varomos transporto priemonės mūsų gyvenimo dalimi dar bus ganėtinai nemažą laiko tarpą. Kuo čia gali padėti dirbtinis intelektas?
Analizuodamas eismo srautus ir teikdamas inovatyvius sprendimus skatinančius rezultatus. Apdorodamas tai, kaip keliauja įvairios transporto priemonės, jis gali padėti vengti spūsčių, taip sumažindamas automobilių praleidžiamą laiką kelyje.
DI taip pat gali stebėti įvairius prekių gabenimo duomenis ir padėti išvengti pustuščių transporto priemonių – skaičiuojama, jog apie 20 proc. transporto keliauja tuščiomis dėl tam tikrų paklausos faktorių ar prasto planavimo.
Nesunku įsivaizduoti, jog netolimoje ateityje su dirbtinio intelekto pagalba bus galima sėkmingai išvengti bereikšmių transportavimo kaštų, didelių spūsčių ar apytuščių automobilių. Situaciją dar labiau pagerinti padėtų vis tobulėjančių autopilotų integravimas į eismą.
Aplinkosauga
Kaip jau minėjome, daryti išvadas apie veiksmus reikalingus aplinkosaugai gali būti itin nelengva dėl milžiniško kiekio faktorių, darančių įtaką gamtai. Tuo tarpu dirbtinis intelektas geba pastebėti net ir į akį nekrentančius veiksnius, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant išvengti didžiulio masto katastrofų. Analizuodamas gyvūnų elgesį, migraciją, temperatūrų ir klimato pokyčius DI gali numatyti tas sritis, kuriose yra reikalinga tam tikra intervencija siekiant apsaugoti nykstančias rūšis ar padėti išvengti, jog tokiomis netaptų kitos. Mašininiai algoritmai taip pat gali suteikti įžvalgų apie galimus ligų protrūkius dėl padidėjusio kiekio parazitų, pavyzdžiui uodų, skaičiaus. DI netgi gali numatyti brakonierių elgesį ir apsaugoti tokius gyvūnus kaip drambliai ar raganosiai. Visa tai jau yra vykdoma dabar, o ateityje šios technologijos neabejotinai išsiskirs dar didesniais gabumais.
Stichinės nelaimės
Pažaboti gamtines jėgas ir planetos rūstybę – didžiulis iššūkis žmonijai. Visai neseniai Australija buvo apimta gaisrų, kurie pasigvelbė arti 20 % žemyno miškų. Pasaulyje bene kiekvieną savaitę kyla vienokio ar kitokio masto stichinės nelaimės: taifūnai, uraganai, potvyniai ir žemės drebėjimai. Nors išvengti visko yra neįmanoma, dirbtinis intelektas gali pagelbėti numatydamas ne tik didžiausias gamtinių nelaimių tikimybes, bet ir nustatyti kur bus smogiama labiausiai ir kuriose vietovėse integruotos apsaugos sistemos nepajėgs atlaikyti motinos gamtos išdaigų. Visa tai gali padėti pasiruošti nelaimėms evakuojant žmones ar diegiant papildomas priemones siekiant išvengti artėjančių stichijų padarinių. Pavyzdžiui, žinant kur yra didžiausia tikimybė įsiplieksti nevaldomiems miškų gaisrams, galima užbėgti įvykiams už akių praretinant medžius kontroliuojamais gaisrais bei kasant apsauginius griovius. DI taip pat gali apsaugoti agrokultūrą nuo patiriamų nuostolių numatydamas sausras, liūtis ir potvynius. Galima įsivaizduoti, jog ateityje bus galima išvengti ar pasiruošti didžiajai daliai stichinių nelaimių ir kasmet išsaugoti tūkstančius ar net milijonus gyvybių.
Klimato kaita ir CO2 emisijos
Kylant globaliai pasaulio temperatūrai, visuotinis atšilimas tampa vis opesne problema, kurios ignoruoti nebegalima. Imtis atitinkamų veiksmų ir sumažinti mūsų energijos vartojimo kiekius taip pat gali padėti dirbtinis intelektas. Tam yra ne vienas būdas.
Palydovų pagalba stebėdamas žemės atmosferą ir jos pokyčius, DI gebės nustatyti kas labiausiai teršia aplinką, net jeigu įmonės ar vyriausybės nenorės dalintis savo duomenimis. Tad siekiant pažaboti klimato kaitą, atitinkamos institucijos turės visus reikalingus duomenis bei galės pateikti nenuginčijamus įrodymus apie tai, kas labiausiai kenkia mūsų šansams išsaugoti planetą.
Dirbtinio intelekto algoritmai, gaudami duomenis iš viso pasaulio gali prognozuoti kokie padariniai laukia nesiimant priemonių bei kas bus labiausiai paveiktas šylančio klimato. Pavyzdžiui, DI jau dabar prognozuoja, kad vos per 15 metų gali visiškai išnykti arkties ledas. Šios ir kitos prognozės galimai atkreips žmonijos dėmesį ir privers imtis atitinkamų priemonių. Algoritmų pagalba bus taip pat galima nustatyti, kurios iš jų yra veiksmingiausios kovojant už planetos gyvį – sugeneruotus klimato kaitos modelius bus galima koreguoti įvedant naujas reikšmes, kurios atspindės galimas žmonių iniciatyvas.
Protingi miestai
Protingų namų, o vėliau ir protingų miestų kūrimas galės padėti žmonijai eikvoti mažiau energijos atitinkamai nukreipdamas jos srautus bei reguliuodamas naudojimą. Į miesto infrastruktūrą integruotas DI galės stebėti žmonių ir mašinų srautus, analizuoti vandens ir elektros naudojimą bei išteklius ir teikti optimalius sprendimus siekiant paversti miestą našiausia ir ekologiškiausia jo versija.
Ateitis – žmonijos rankose
Eikvojant planetos resursus ir alinant žemę vis didesniais energijos suvartojimo kiekiais, dirbtinis intelektas gali tapti išsigelbėjimu žmonijai. Įdarbinus DI prie opių problemų atpažinimo ir sprendimų paieškos, ateitis gali būti nebe tokia baugi. Kaip bebūtų, niekas negali garantuoti, jog atpažinti iššūkiai bus vertinami rimtai, o siūlomi jų pažabojimo būdai bus integruojami. Belieka viltis, jog pasaulio vyriausybės ir visa žmonija apskritai bus pakankamai atsakingi ir priims optimaliausius sprendimus ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik paisys dabartinių savo interesų.
„GovTech laboratorijos“ projektas, kurio dalis yra AI Boost iniciatyva, yra vykdomas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) ir yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis, nr. 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT.
