Įtaria, kodėl koronaviruso delta atmaina šioje šalyje galėjo išnykti

Liepos mėnesį Japoniją užklupo didžiausia iki šiol COVID-19 banga. Dėl itin užkrečiamos koronaviruso delta atmainos atvejų skaičius išaugo iki rekordinio skaičiaus – beveik 26 000 atvejų per dieną, t.y. keturis kartus daugiau nei prieš tai buvusios bangos metu.

 Japonijos nacionalinio genetikos instituto mokslininkai pasiūlė idėją, kad Delta atmaina galėjo tapti savo pačios auka – mutavo tiek daug, kad galimai pati išnyko Japonijoje. <br> 123rf iliustr.
 Japonijos nacionalinio genetikos instituto mokslininkai pasiūlė idėją, kad Delta atmaina galėjo tapti savo pačios auka – mutavo tiek daug, kad galimai pati išnyko Japonijoje. <br> 123rf iliustr.
Dėl itin užkrečiamos Delta atmainos atvejų skaičius Japonijoje liepą išaugo iki rekordinio skaičiaus – beveik 26 000 atvejų per dieną.<br>  123rf iliustr.
Dėl itin užkrečiamos Delta atmainos atvejų skaičius Japonijoje liepą išaugo iki rekordinio skaičiaus – beveik 26 000 atvejų per dieną.<br>  123rf iliustr.
 „Atsižvelgdami į tai, kad atvejų nepadaugėjo, manome, kad kažkuriuo metu vykstant tokioms mutacijoms atmaina pasuko tiesiai link natūralaus išnykimo.“, – aiškino I.Inoua.<br>  123rf iliustr.
 „Atsižvelgdami į tai, kad atvejų nepadaugėjo, manome, kad kažkuriuo metu vykstant tokioms mutacijoms atmaina pasuko tiesiai link natūralaus išnykimo.“, – aiškino I.Inoua.<br>  123rf iliustr.
 Nors tai greičiausiai nebūtų pirmas kartas, kai virusas „sunaikina pats save“, visgi kol kas – tai dar mažai aprašytas reiškinys.<br>  123rf iliustr.
 Nors tai greičiausiai nebūtų pirmas kartas, kai virusas „sunaikina pats save“, visgi kol kas – tai dar mažai aprašytas reiškinys.<br>  123rf iliustr.
  Ituro Inoue ir jo kolegos mano, kad mutavo viruso klaidų taisymo baltymas, todėl genetinių klaidų susikaupė tiek, kad jis nebegalėjo replikuotis.<br>  123rf iliustr.
  Ituro Inoue ir jo kolegos mano, kad mutavo viruso klaidų taisymo baltymas, todėl genetinių klaidų susikaupė tiek, kad jis nebegalėjo replikuotis.<br>  123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2021-11-26 21:19

Vis dėlto, nors atvejų skaičius augo itin greit, taip pat greit jis ir nukrito – praėjus dviems mėnesiams nuo užfiksuoto didžiausio atvejų skaičiaus, užsikrėtimų sumažėjo iki maždaug 140 per dieną. Mokslininkai supranta, kad spartų augimą lėmė delta atmaina – tačiau jie nesuprato, kodėl atvejų skaičius vėl sumažėjo, nors kitos šalys toliau kovoja su virusu.

Dabar Japonijos nacionalinio genetikos instituto mokslininkai pasiūlė idėją, kad delta atmaina galėjo tapti savo pačios auka – mutavo tiek daug, kad galimai Japonijoje pati išnyko. Kaip rašo laikraštis „Japan Times“, Ituro Inoue ir jo kolegos mano, kad mutavo viruso klaidų taisymo baltymas, todėl genetinių klaidų susikaupė tiek, kad jis nebegalėjo replikuotis.

Nors tai greičiausiai nebūtų pirmas kartas, kai virusas „sunaikina pats save“ dėl to, kad per sparčiai mutuoja, vis dėlto tai kol kas dar mažai moksliškai aprašytas reiškinys, kuris tautai padėjo išsigelbėti.

„Mes buvome tiesiog šokiruoti, kai pamatėme rezultatus“, – sakė I.Inoue.

„Delta atmaina Japonijoje buvo labai užkrečiama ir neleido įsišaknyti kitios atmainoms. Tačiau, didėjant mutacijų kiekiui, manome, kad galiausiai ši atmaina tapo „nebeveikiančiu“ virusu ir nebegalėjo pasidaryti savo kopijų. Atsižvelgdami į tai, kad atvejų nepadaugėjo, manome, kad kažkuriuo metu vykstant tokioms mutacijoms atmaina pasuko tiesiai link natūralaus išnykimo“, – aiškino mokslininkas.

Ši idėja kilo, kai tyrėjai įsigilino į delta varianto genominius profilius ir palygino juos su alfa variantais. Buvo tikėtasi, kad delta variantas bus labai įvairus, su daugybe linijų, išsišakojančių iš pradinės atmainos. Vietoj to jie atrado, kad delta variantas iš tikrųjų turėjo tik dvi pagrindines grupes – o po to, atrodo, staiga sustojo. Delta variantas, bent jau Japonijoje, nebemutavo ir nebeišsiskyrė į sublinijas.

Žvelgdami giliau, mokslininkai ištyrė viruso baltymą nsp14. Jau anksčiau buvo įrodyta, kad šis baltymas yra RNR virusų korektūros fermentas, t.y. kiekvieną kartą replikuojantis viruso genetiniam kodui, nsp14 peržiūri naujai sukurtą genetinę medžiagą – kad įsitikintų, jog neatsiranda klaidų. Korektūros fermentų mutacijos reiškia katastrofą organizmams, kurie replikuojasi nedažnai, todėl virusui (kuris patenka į ląstelę, replikuojasi į tūkstančius viruso dalelių virionų ir maždaug per 10 valandų išsiveržia iš ląstelės-šeimininkės) sugedęs fermentas reikštų visišką katastrofą.

Mokslininkai nustatė, kad nsp14 vietoje, vadinamoje A394V, yra daug genetinių pokyčių. Atrodo, kad šios mutacijos prisideda prie viruso, kuris negali replikuotis, suluošinimo – o tai galėtų paaiškinti, kaip delta variantas per kelis mėnesius tiesiog išnyko iš Japonijos.

Ši teorija tikrai įdomi, tačiau ji ne visai paaiškina, kodėl pakitęs virusas išstūmė dominuojančią atmainą. Be abejo, yra ir kitų paaiškinimų – Japonijoje skiepijimo rodikliai yra vieni aukščiausių, o žmonės itin drausmingai dėvi kaukes – todėl tikėtina, kad protrūkiai apgyvendintose vietovėse bus greitai numalšinti. Tačiau tai neabejotinai rodo galimą susirgimų mažėjimo priežastį ir netgi leidžia manyti, kad RNR virusai gali būti gydomi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.