„Man buvo aiškiai nurodyta, jog buvau pirmasis žmogus, gavęs šią vakciną, – sakė radioterapijos inžinerijos studentas T.Pooley. – Šis faktas nebuvo itin sureikšmintas, bet mane patikino, kad visas procesas itin saugus. Žinoma, rizikos yra, bet mokslininkai – talentingi žmonės, tad man didelė garbė būti pirmuoju“.
Pasak jo, šią vienkartinę injekciją, pagrįstą Oksfordo vakcinų grupės ir „AstraZeneca“ sukurta „Chadox“ technologija, jam neskausmingai suleido per mažiau nei penkias sekundes. Tą vakarą jis jautėsi prastokai, bet po trijų valandų visi nemalonūs pojūčiai jau buvo dingę. Tad šis bandymas buvo tęsiamas, siekiant kuo sparčiau kovoti su grėsminga šimtmečių senumo bakterija, dar 2017 m. Madagaskare pražudžiusia 171 žmogų. Injekcijai buvo naudojamas susilpnintas, genetiškai pakeistas šimpanzių peršalimo virusas.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, kai mokslininkai vis dažniau mėgina išsiaiškinti, kaip COVID-19 gydymas galėtų padėti įveikti ir kitas ligas. Tikimasi, kad bus atliekami bandymai ir su skiepais nuo Dengės karštinės, Zikos viruso ir daugybės kitų ligų sukėlėjų. Kitas vakcinos nuo Ebolos tyrimas jau pasiekė bandymų su žmonėmis stadiją. Kaip sakė Oksfordo vakcinos kūrėja profesorė Sarah Gilbert, „jau turime tortą, tad galime ant viršaus uždėti vyšnaitę, arba jei norime kitokios vakcinos, galime uždėti pistacijas. Tiesiog pridėsime paskutinį ingridientą ir galėsime pradėti“.
COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturintį siekį suvaldyti visas pasaulio veiklas sustabdžiusį mirtinos ligos protrūkį. Per tokį trumpą laiką moksliniams tyrimams buvo skirti milijardai viešųjų ir privačių lėšų. Medicininė bendruomenė turbūt apie tai nesvajojo, tačiau jei ne COVID-19, toks didžiulis postūmis įvykęs nebūtų – šis patogenas tapo milžinišku katalizatoriumi, pralaužusiu ledus technologijų ir mokslinių tyrimų srityse ir leidusiu geriau suprasti kitas ligas.
Išmoktos pamokos ir įtvirtintos naujos normos visiems laikams pakeis medicinos mokslą. Pasaulis dabar stovi ant keleto galimų reikšmingų proveržių slenksčio, ir daugiausia dėl to, kad vis dažniau atliekami pažangiųjų technologijų vakcinų tyrimai, kurie gali būti naudingi vėžiu ir daugeliu infekcinių ligų sergantiems pacientams. Tuo tarpu nauji „ilgojo COVID-19“ tyrimai gali suteikti daugiau informacijos apie kraujo krešėjimą, mialginį encefalomielitą/lėtinio nuovargio sindromą (ME/CFS) ir kitas su šiuo atkakliu virusu susijusias problemas. Tiriamas ir nutukimas bei vitaminų kiekis, o skaitmeninimas ir aktyvesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas netrukus taip pat gali duoti naudos.
„COVID-19 paskatino greitesnį anksčiau sukauptų žinių perkėlimą į praktiką, – teigia „Independent Sage“ narys ir UCL virusologijos profesorius Deenanas Pillay. – Mokslo vystymasis užtrunka ne vienerius metus, o jam įgyvendinti reikia tam tikrų galimybių. Išplitus COVID-19, reguliavimo aplinka tapo patrauklesne, bandymai buvo atliekami daug sparčiau – todėl, pavyzdžiui, vakcinos buvo kuriamos labai greitai“.
Jis priduria, kad iki COVID-19 naujos vakcinos ar vaisto kūrimas galėjo užtrukti dešimtmetį ar net ilgiau, tačiau dabar jie gali būti pradėti naudoti vos per 12 mėnesių nuo pirmojo ligos aprašymo. „Dabar tikimės, kad mokslinė pažanga vyks daug sparčiau, o jos pasiekimų įgyvendinimas netruks taip ilgai, – sako D.Pillay. – Kol kas trukdo tai, kad sudėtinga užtikrinti lygias galimybes naudotis šiais pasiekimais, tai matome ir dabar, kai kalbame apie vakcinas ir vaistus nuo COVID-19“.
Vos prieš penkerius metus dar buvo visuotinai abejojama, ar verta investuoti į eksperimentinius vaistus, kuriuose naudojamos sintetinės molekulės, skatinančios žmogaus ląsteles gaminti specifinius baltymus, galinčius apsaugoti nuo ligų. Tuo metu joks iRNR (informacinė ribonukleino rūgštis, nešanti informaciją apie baltymo pirminę struktūrą) technologija pagrįstas produktas dar nebuvo patvirtintas - tačiau vos per dvejus metus sparti „BioNTech“/„Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų nuo COVID-19 plėtra ir sėkmė viską pakeitė.
Didžioji JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ dar iki COVID-19 atsiradimo bendradarbiavo ir kūrė skiepą nuo gripo su Vokietijos įmone „BioNTech“, turinčia daug patirties iRNR srityje. Tada jų dėmesys buvo nukreiptas į vakcinos nuo COVID-19 kūrimą, o neatidėliotinas poreikis sukurti gydymą paspartino ir žengimą į kitą sritį – gydymo būdų, paremtų RNR technologija, perduodančia nurodymus apie reikalingus pagaminti baltymus, tyrimus.
„Tai – nenumatyta pandemijos nauda, nes RNR ir iRNR vakcinų technologijos buvo tiriamos mažiausiai 10 metų, – sako Jeilio medicinos mokyklos reumatologijos, alergijos ir imunologijos skyriaus vedėjas Richardas Bucala. – Tik prasidėjus pandemijai į RNR buvo pradėta investuoti labai daug. Vakcinų kūrimas yra empirinis: labai sunku išsiaiškinti, ar jos veiks tinkamai. Tai labai rizikinga. Tiesą sakant, niekas nenori dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje, nes dažnai apie nesėkmę supranti tik tuomet, kai pradedi dešimtis milijonų kainuojantį bandymą. Tačiau RNR technologijos sėkmė visa tai pakeitė“.
Taip pat šiam neįprastam aukštųjų technologijų metodui labai svarbus buvo ir santykinis visuomenės pritarimas, o įvairių reguliavimo institucijų pritarimas suteikė pasitikėjimo ir investuotojams, ir pramonės atstovams. Jei naujieji žmonėms ruošiami bandymai bus sėkmingi, tai gali atverti vartus tolesniems patvirtinimams.
Jau dabar kūrėjai nusitaikę į kitą mirtiną ligą – maliariją, dėl kurios, kaip manoma, nuo akmens amžiaus išmirė beveik pusė žmonijos populiacijos. Praėjusiais metais ji buvo daugiausia gyvybių pasiglemžusi infekcinė liga – nuo maliarijos mirė daugiau kaip 600 000 žmonių, dažniausiai mažų vaikų.
R.Bucalos komandai bendradarbiaujant su farmacijos kompanija „Novartis“, pavyko sukurti maliarijai skirtą „savaime amplifikuojančią“ RNR (dar vadinamą saRNA). Ši technologija išrasta remiantis Jeilio universitete sukurta pelėms skirta RNR vakcina nuo maliarijos. Šiuo metu su technologija atliekami pažangūs ikiklinikiniai bandymai, o per ateinančius dvejus metus ji galėtų būti pirmą kartą išbandyta su žmonėmis.
„Nuo įvairių tropinių ligų galima apsisaugoti naudojant savaime amplifikuojančią RNR, nukreiptą prieš parazitų koduojamą ir atminties ląsteles naikinantį MIF baltymą (makrofagų migraciją slopinantį veiksnį), – teigia mokslininkas. – Savaiminio amplifikavimo panaudojimas pradės naują RNR vakcinų etapą, bus įmanoma vartoti daug mažesnes dozes ir generuoti itin reikalingus atminties T ląstelių atsakus. Visa tai įvyks per ateinančius 5-10 metų“.
O galbūt ir anksčiau. Vasario pradžioje „Moderna“ pradėjo ŽIV vakcinos, kuri remiasi ta pačia iRNR technologija kaip ir COVID-19 vakcina, bandymus. Jei viskas pavyks, vienkartinis skiepas suteiks visą gyvenimą išliekančią apsaugą. Dabar ši technologija tiriama siekiant išsiaiškinti, ar ji galėtų padėti kovoti su daugeliu nepgydomų ligų - pasiutlige, zikos virusu, storosios žarnos, odos, krūties ir kitų kūno dalių vėžiu.
George'o Washingtono universiteto profesorius imunologas Davidas Diemertas sako, kad ši pandemija iš tikrųjų pademonstravo, kokios yra iRNR vakcinų galimybės. Vos pradėję aptarinėti, ar ji veiktų kovojant prieš ŽIV, mokslininkai netrukus pajudėjo link I fazės klinikinių tyrimų. George'o Washingtono medicinos ir sveikatos mokslų mokyklos mikrobiologijos, imunologijos ir tropinės medicinos profesorius daktaras Jeffrey Bethony priduria, kad ši vakcina stimuliuodama limfmazgių ląsteles skatina imuninį atsaką prieš ŽIV. „Tai pamatyti dar vykstant I fazės bandymams yra neįprasta, bet taip pat tai neįprasta ir vakcinoms apskritai. Tai – naujovė“, – sako jis. Vien tik „Moderna“ dabar ruošiasi dar bent 30 gydymo būdų, paremtų iRNR technologija, bandymams šešiose skirtingose medicinos srityse.
Tuo tarpu daugiau dėmesio skiriama kovai su nutukimu – nes pastaruoju metu jis tapo pagrindiniu įtaką darančiu ir su COVID-19 susijusiu veiksniu: 2020 m. kovo-gruodžio mėn. 78 proc. į ligoninę paguldytų JAV pacientų turėjo antsvorio. Birželį rinkoje pasirodė pirmasis nuo 2014 m. JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtintas vaistas nuo nutukimo. Semaglutidas, dar žinomas kaip „Wegovy“, galimai yra net dukart veiksmingesnis už kitus svorio metimo vaistus. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 2000 dalyvių, pastebėta, kad visi vidutiniškai neteko maždaug 15 proc. kūno svorio.
Sintetinė apetitą mažinančio hormono versija daug mažesnėmis dozėmis jau buvo naudojama II tipo cukriniam diabetui gydyti, tačiau daugėjant įrodymų, kad netekus daug svorio mažėja ir rizika sunkiai susirgti COVID-19, institucijos šio preparato vartojimą patvirtino. Atsiradus vaistui, galinčiam sureguliuoti ir gliukozės kiekį kraujyje, ir kūno svorį, jo prieinamumas gali būti labai svarbus visuomenės sveikatai ne tik dėl COVID-19 – tai ypač aktualu ir tiems, kuriuos nepaisant visko vargina antsvoris.
COVID-19 taip pat padėjo geriau suvokti galimą vitamino D naudą. Norvegijoje, Suomijoje ir Islandijoje, kur daug dėmesio skiriama sveikam šio vitamino kiekiui palaikyti, jau kurį laiką pastebima, kad nuo COVID-19 miršta mažiau žmonių nei kitose šiaurės pusrutulio šalyse, kuriose šiai medžiagai skiriama mažiau dėmesio. Nuolat aiškinantis, kas tiksliai lemia tai, kad vienus žmones COVID-19 paveikia labiau nei kitus, būtent dėmesys vitaminui D šių metų pradžioje kelias dešimtis ekspertų paskatino „Lancet“ žurnale paskelbti straipsnį, kuriame teigiama, kad jo trūkumas gali lemti daugelio ligų išsivystymą.
Pranešime rašoma, kad „dalyvių, kuriems trūko vitamino D, genetinė analizė tvirtai parodė, kad egzistuoja atvirkštinis su įvairių formų mirtingumu susijęs ryšys“. Autoriai taip pat ragina atlikti platesnio masto tyrimus ir iš naujo pažvelgti į ligų prevencijos strategijas. „Yra keletas įrodymų, kaip vitaminas D galėtų suteikti apsaugą sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat keletas įrodymų, susijusių su vitamino D poveikiu vėžiui“.
Kovojant su pandemija išryškėjo ir vadinamosios „skaitmeninės sveikatos“ nauda. „Išmaniųjų telefonų programėlių naudojimas, visuomenės supratimas apie jų duomenis bei žinios apie tai, kur ligos įsivyravusios, dabar yra plačiai paplitę, – sako R.Pillay. – Žmonės vis labiau įpranta įvairius su sveikata susijusius patarimus gauti per atstumą, per virtualias konsultacijas, o kita programėlėse surinkta informacija siunčiama medicinos specialistams“. Galimybė testuotis namuose taip pat turi savų privalumų – nes suteikia galimybę žmonėms sužinoti ar yra užsikrėtę ir taip apriboti bendravimą su kitais. „COVID-19 mums parodė, kaip ateityje geriausiai pritaikyti mokslą ir spręsti iškilusias sveikatos problemas“, – sako jis.
O kadangi pradedami išsamesni „ilgojo COVID-19“ tyrimai, gebame geriau suprasti ir kitas ilgalaikes ligas, pavyzdžiui, ME/CFS. Apie tai kalbant, svarbiausiu dalykas galėtų būti mikrokrešuliai – šią sritį Stellenboscho universiteto (Pietų Afrika) fiziologijos mokslų skyriaus vadovė Resia Pretorius tyrinėja jau seniai, tačiau užklupus COVID-19, dar labiau padidėjo poreikis ją geriau suprasti. Manoma, kad kapiliaruose susidarantys nedideli krešuliai neleidžia deguoniui pasiekti audinių ir gali sukelti ilgalaikius COVID-19 simptomus.
R.Pretorius šiuo metu vadovauja tyrimui, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar mikrokrešuliai gali padėti įminti ilgojo COVID-19 mįslę. Jos laboratorijoje atlikto tyrimo metu nemažoje dalyje pacientų buvo aptikta susidariusių mikrokrešulių. Preliminarūs pirminių tyrimų rezultatai rodo, kad kraujo krešėjimo gydymas galėtų padėti palengvinti varginančius „ilgojo COVID-19“ simptomus.
„Daugeliui ME/CFS sergančių pacientų kažkada ateis diena, kai kelio atgal jau nebebus – tas pats gali nutikti ir ilgai su COVID-19 simptomais kovojantiems pacientams tuo atveju, jei jie negydomi dar ligos pradžioje, – teigia R.Pretorius. – Tada organizmą gali užvaldyti uždegiminės molekulės, galinčios sukelti didelę žalą. Įtariame, kad priežastys, dėl kurių žmonėms nuo virusinės infekcijos išsivysto „ilgasis COVID-19“, gali būti panašios į tas, dėl kurių kitiems išsivysto ir ME/CFS“.
Šiai mokslininkei, kaip ir daugeliui kitų, įspūdį padarė akademikų ir tyrėjų bendradarbiavimas – COVID-19 suvienijo žmones iš viso pasaulio tam, kad būtų pasiektas bendras tikslas. „Ačiū Dievui, yra daug bendraminčių mokslininkų iš įvairių didelių mokslinių tyrimų institucijų visame pasaulyje, kurie prisijungė ir dirba kartu“, – sako ji.
Šis visuotinis mokslinio bendradarbiavimo judėjimas ir įspūdinga per tokį trumpą laiką atsiradusi pažanga teikia optimizmo. „Daugeliui žmonių tai buvo labai sudėtingas laikotarpis“, – pritaria Jeilio vėžio centro Naujajame Heivene onkologas ir mokslininkas Davidas Brownas, daugiausia dėmesio skiriantis vėžio imunoterapijai. Jo komanda stengiasi RNR technologiją panaudoti kuriant vaistus nuo vėžio. „Tikiuosi, kad kai kurie per šį laikotarpį pasiekti moksliniai laimėjimai gali padėti mums gydyti kitas ligas – tada iš šios nepaprastai sunkios situacijos galima būtų išspausti vilties spindulėlį“, – teigia mokslininkas.
Parengta pagal „The Guardian“.
