Dirbtinio intelekto algoritmas tiksliai prognozuoja širdies priepuolio riziką 5 metus į priekį

Medicinos centro „Cedars-Sinai“ (JAV) mokslininkų sukurta naujas dirbtinio intelekto sprendimas gali tiksliai išmatuoti apnašų sankaupas vainikinėse arterijose ir numatyti paciento riziką patirti širdies smūgį per artimiausius penkerius metus. Prieš pradedant šią priemonę taikyti klinikose, ją dar reikia patvirtinti – tačiau žadama, kad ji per kelias sekundes automatiškai atliks tai, kam anksčiau apmokytiems ekspertams prireikdavo iki 30 minučių.

 Mokslininkų sukurta naujas dirbtinio intelekto sprendimas gali tiksliai išmatuoti apnašų sankaupas vainikinėse arterijose ir numatyti paciento riziką patirti širdies smūgį per artimiausius penkerius metus.<br> 123rf iliustr.
 Mokslininkų sukurta naujas dirbtinio intelekto sprendimas gali tiksliai išmatuoti apnašų sankaupas vainikinėse arterijose ir numatyti paciento riziką patirti širdies smūgį per artimiausius penkerius metus.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 9, 2022, 8:43 AM

Kompiuterinės tomografijos angiografijos (CTA) tyrimas yra viena iš geriausių priemonių, kurias šiuo metu gali taikyti gydytojai, norėdami įvertinti širdies ligomis sergančius pacientus. Neseniai buvo nustatyta, kad CTA vaizdas, kuriuo nustatomos vainikinėse arterijose esančios apnašų sankaupos, yra geriausias būdas nuspėti paciento širdies priepuolio tikimybę artimiausioje ateityje.

„Koronarinės sankaupos dažnai nėra matuojamos, nes nėra visiškai automatizuoto būdo, kaip tai padaryti, – aiškina naujojo tyrimo vyresnioji autorė Damini Dey iš „Cedars-Sinai“ Biomedicininių vaizdų tyrimų instituto. – Kai tai matuojama, ekspertui prireikia mažiausiai 25-30 minučių, o dabar galime naudoti šią programą, kuri iš CTA vaizdų kiekybiškai nustato apnašas per 5-6 sekundes“.

Kad sukurtų šią priemonę, mokslininkai pirmiausia išmokė algoritmą atpažinti apnašų sankaupas naudodami 921 paciento CTA vaizdų duomenų rinkinį. Po to įrankis buvo patikrintas naudojant bandomąjį kelių šimtų pacientų vaizdų rinkinį – ir bandymo rezultatai beveik visiškai sutapo su žmonių ekspertų rezultatais.

Vėliau mokslininkai nagrinėjo, kaip ši priemonė gali prognozuoti būsimus širdies priepuolius. Nustatę tam tikras sankaupų tūrio ribas, pagal kurias programa turėjo veikti, tyrėjai nustatė, kad ji gali tiksliai suskirstyti pacientus į dvi kategorijas – didelės ir mažos rizikos, pagal tikimybę patirti širdies priepuolį per artimiausius penkerius metus nuo CTA vaizdo gavimo.

„... mūsų tyrimas yra pirmasis giluminio mokymosi (angl. deep learning) metodo, skirto aterosklerozės kiekybiniam įvertinimui pagal CCTA, taikant invazinius etaloninius standartus, patvirtinimas ir pirmasis giluminiu mokymusi pagrįstų apnašų matavimų prognostinės vertės širdies įvykių rizikai nustatyti įrodymas“, – naujajame tyrime rašo mokslininkai.

Be abejo, ši technologija dar tik pradinėje stadijoje, todėl neverta tikėtis, kad artimiausiu metu DI gydytojai pradės teikti mums širdies sveikatos patarimus. Kad būtų galima geriau apmokyti algoritmus, reikės didesnio masto tyrimų su įvairiomis pacientų grupėmis. Ir net kai technologija bus optimizuota, pacientai vis dar susidurs su nemenkomis kliūtimis – nes CTA tyrimas nėra pigus ar lengvai prieinamas diagnostikos metodas.

Nepaisant to, naujasis tyrimas yra įdomus galimos ateities medicinos pavyzdys. Ateities, kurioje dirbtinio intelekto įrankiai gali greitai analizuoti diagnostinius vaizdus ir nedelsiant pateikti pacientams rizikos prognozes. D.Dey optimistiškai tikisi, kad tokios dirbtinio intelekto priemonės galėtų būti įdiegtos į dabartines klinikines darbo rutinas, kad padėtų gydytojams ir pacientams priimti pagrįstus medicininius sprendimus.

„Reikia atlikti daugiau tyrimų – tačiau gali būti, kad pagal šiuo standartiniu tyrimu nufotografuotų sankaupų kiekį ir sudėtį galėsime nuspėti, ar žmogų gali ištikti širdies priepuolis ir kaip greitai jis gali jį ištikti“, – sakė D.Dey.

Naujasis tyrimas paskelbtas žurnale „The Lancet Digital Health“.

Parengta pagal „New Atlas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.