Lyginant su saulės ir vėjo energetika, potvynių ir bangų vystoma ne taip aktyviai. Potvynių ir bangų energiją naudoti sudėtingiau, tačiau inžinieriai nuolat bando išmokti išgauti ją efektyviai. Kipre ir Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi SWEL kompanija jau keletą metų kuria ir bando „Waveline Magnet“ generatorius. Jie primena ilgą, lanksčią juostą iš bangų judėjimo kryptimi nuosekliai sujungtų plastmasinių plaustų.
Bangos plastikinius plaustus judina aukštyn ir žemyn. Plaustų tvirtinimo vietose yra standūs „stuburai“, kurie plaustui judant su bangomis, lieka santykinai nejudriais ir kuria energiją, judindami kiekvieno tokio stuburo viduje įmontuotą generatoriaus svirtį.
Įrenginyje įmontuotais jutikliais įvertinamas bangų dydis ir bangų greitis, koreguojamas kiekvieno generatoriaus darbas. Pasak kūrėjų, sistema gali veikti su bet kokio aukščio bangomis, ir „rūsčios sąlygos įrenginio našumo ne tik nesumažina, o atvirkščiai, jį padidina, tačiau tarnavimo laiko netrumpina“.
Pasak kompanijos įkūrėjo ir vadovo Adamo Zakheoso, vienas „Waveline Magnet“ įrenginys tinkamomis sąlygomis gali būti didesnės nei 100 MW galios, o gaminant serijiniu būdu, galima pasiekti mažesnę nei 0,01€/kWh elektros kainą. Dabartinių bangų energijos generatorių geriausias rodiklis — 0,85 €/kWh.
Tokio generatoriaus poveikis jūros florai ir faunai turėtų būti minimalus, o „Waveline Magnet“ galima būtų gaminti iš antrinių žaliavų. Pagamintą energiją būtų galima tiekti kabeliu į krantą arba kam nors naudoti jūroje – pavyzdžiui, įkrauti elektriniams laivams. Dar vienas tokios energijos panaudojimas — vandenilio gavimas iš vandens.
Tiesa, kaip pažymi „New Atlas“, garsūs pareiškimai įrodymais kol kas nepatvirtinti. Nors bandymus atlieka daug metų, SWEL vis dar nepublikavo našumo duomenų, savo stočių techninių charakteristikų ir kitos svarbios informacijos.
Vieninteliai skaičiai, kuriuos pavyko rasti, rodo, kad 1,8 tonos sveriantis 32 metrų prototipas pasiekė didžiausią 1,4 kW galią.
