Vis dėlto, kai kurie virusai tokie pavojingi, kad užsikrėtimas jais yra beveik garantuotas mirties nuosprendis. Pavyzdžiui, dėl 2014–2016 m. Vakarų Afrikoje kilusio Ebolos viruso protrūkio žuvo iki 90 proc. užsikrėtusių žmonių.
Kai kurių virusų, įskaitant naująjį koronavirusą, sukėlusį protrūkį visame pasaulyje, mirštamumas yra mažesnis – tačiau jie vis tiek kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, nes užkrečia labai daug žmonių.
Pateikiame 12 didžiausių virusų žudikų – atsižvelgiant į tikimybę mirti užsikrėtus, nusineštų gyvybių skaičių ir išplitimo grėsmę.
Marburgo virusas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Marburgo virusą mokslininkai pirmą kartą identifikavo 1967 m. vienoje Vokietijos labaratorijoje. Nedidelis infekcijos protrūkis kilo tada, kai laboratorijos darbuotojai turėjo sąlytį su virusu užsikrėtusiomis beždžionėmis, importuotomis iš Ugandos.
Remiantis „Mayo“ klinikos duomenimis, Marburgo viruso simptomai panašūs į Ebolos viruso – nes abu virusai gali sukelti hemoraginę karštinę, (t. y. užsikrėtusiems žmonėms prasideda didelis karščiavimas ir kraujavimas visame kūne, kuris gali sukelti šoką, organų nepakankamumą ir mirtį).
PSO duomenimis, pirmojo protrūkio metu (1967 m.) mirtingumas buvo 24 proc., tačiau 1998–2000 m. protrūkio metu Kongo Demokratinėje Respublikoje jis siekė 83 proc., o 2017 m. protrūkio metu Ugandoje – 100 proc.
Pirmasis žinomas Marburgo viruso protrūkis Vakarų Afrikoje buvo patvirtintas 2021 m. rugpjūtį vyrui iš pietvakarių Gvinėjos. Sergančiajam pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, pilvo skausmas ir dantenų kraujavimas. Galiausiai liga jį pražudė. „Reuters“ duomenimis, šis protrūkis truko šešias savaites ir, nors buvo 170 didelės rizikos kontaktų, buvo patvirtintas tik šis vienintelis atvejis.
Ebola
1976 m. Sudano Respublikoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje vienu metu kilo pirmieji žinomi Ebolos viruso protrūkiai tarp žmonių. Ebolos virusas plinta per sąlytį su užsikrėtusių žmonių ar gyvūnų krauju ar kitais kūno skysčiais arba audiniais. Žinomų atmainų mirtinumas labai skiriasi.
Viena atmaina – Restono ebolavirusu – žmonės net neserga, tačiau ji yra mirtina kitiems primatams, rašoma leidinyje „Essential Human Virology“ (2016 m.). Tačiau nuo Bundibugyo ebolaviruso žmonių miršta iki 25 proc. žmonių, o nuo Zairo atmainos – iki 90 proc.
Didžiausias iki šiol užregistruotas Ebolos viruso protrūkis kilo Vakarų Afrikoje 2014 m. pradžioje ir truko dvejus metus. JAV ligų kontrolės ir perdavimo centro duomenimis, šio protrūkio metu virusu užsikrėtė 28 652 žmonės, mirė 11 325.
2020 m. gruodžio mėn. JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino „Ervebo“ vakciną, kuri padeda apsisaugoti nuo Zairo ebolos viruso.
Pasiutligė
Nors XX a. trečiajame dešimtmetyje pradėjus skiepyti naminius gyvūnus nuo pasiutligės, ši liga išsivysčiusiose šalyse tapo itin reta, tačiau Indijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse ji tebėra rimta problema. Remiantis 2019 m. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro atliktu tyrimu, kasmet nuo šio viruso miršta apie 59 000 žmonių.
Šio viruso infekcija išsivysto įkandus ar įdrėskus užsikrėtusiam žinduoliui. Įkandimo atveju žmogus turi nedelsdamas pasiskiepyti nuo pasiutligės arba atlikti gydymą antikūnais, kad liga neprogresuotų. Priešingu atveju virusas pažeis smegenis ir nervus. Pradėjus reikštis ligos simptomams, beveik visada ištinka mirtis. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, viruso mirtingumas siekia 99 proc.
ŽIV
Šiuolaikiniame pasaulyje mirtiniausias iš visų virusų tikriausiai yra ŽIV.
Apskaičiuota, kad nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, kai buvo pripažintas ligos egzistavimas, nuo ŽIV mirė 32 mln. žmonių. 2021 m. pasaulyje buvo 650 000 su ŽIV susijusių mirčių.
Dėl galingų antivirusinių vaistų ŽIV užsikrėtę žmonės gali gyventi ilgus metus. Retais atvejais liga išgydoma kamieninių ląstelių transplantacija. Tačiau liga ir toliau siaučia daugelyje mažų ir vidutinių pajamų šalių – jose užregistruojama 95 proc. naujų ŽIV infekcijos atvejų.
PSO duomenimis, beveik 1 iš 25 suaugusiųjų Afrikos regione yra užsikrėtęs ŽIV – o tai sudaro daugiau nei du trečdalius visų ŽIV užsikrėtusių žmonių.
1980 m. Pasaulinė sveikatos asamblėja paskelbė, kad pasaulyje raupų nebėra. Tačiau prieš tai žmonės tūkstančius metų kovojo su raupais. PSO duomenimis, nuo sunkesnės ligos versijos – Variola major – mirdavo apie 30 proc. užsikrėtusiųjų, o išgyvenusiems likdavo gilūs randai ir dažnu atveju aklumas.
Už Europos ribų esančiose populiacijose mirtingumas nuo raupų buvo daug didesnis. Pavyzdžiui, istorikų vertinimu, nuo raupų, kuriuos įvežė Europos tyrinėtojai, mirė 90 proc. Amerikos vietinių gyventojų. XX a. nuo raupų mirė 300 mln. žmonių, teigia „National Geographic“.
Hantavirusas
Hantavirusinis plaučių sindromas (HPS) yra mirtina liga, tačiau nuo jos mirė palyginti nedaug žmonių. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, pirmą kartą apie ligą plačiau sužinota 1993 m., kai sveikas, jaunas navahų genties vyras ir jo sužadėtinė, gyvenę JAV Keturių kampų vietovėje, mirė per kelias dienas nuo pasireiškusio dusulio. Po kelių mėnesių sveikatos priežiūros institucijos hantavirusą aptiko ištyrę elninę pelę, gyvenusią užsikrėtusiųjų namuose. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, nuo 2020 m. pabaigos JAV HPS užsikrėtė daugiau kaip 833 žmonės, 35 proc. užsikrėtusių nuo šios ligos mirė.
Virusas nėra perduodamas iš vieno žmogaus kitam, žmonės užsikrečia nuo užsikrėtusių pelių išmatų.
Anksčiau kitas hantavirusas, vadinamas Korėjos hemoragine karštlige, sukėlė protrūkį XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje. 2010 m. žurnale „Clinical Microbiology Reviews“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad Korėjos karo metu virusu užsikrėtė daugiau kaip 3000 Jungtinių Tautų karių, apie 12 proc. jų mirė.
Tada aptiktas Hantavirusas Vakarų medicinai buvo naujas, tačiau vėliau mokslininkai suprato, kad navahų medicininės tradicijos apibūdina panašią pelių sukeliamą ligą.
Gripas
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, kasmet nuo gripo miršta nedidelė dalis užsikrėtusiųjų – maždaug 1,8 iš 100 000 žmonių. Tačiau gripu užsikrečia labai daug žmonių, todėl jis yra vienas pagrindinių virusų žudikų visame pasaulyje. PSO duomenimis, per įprastą gripo sezoną pasaulyje nuo šios ligos miršta iki 650 000 žmonių.
Kartais atsiranda nauja gripo atmaina, ir pandemija išplinta visame pasaulyje. Dažnai šių naujų atmainų mirtingumas būna didesnis nei endeminio gripo.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, mirtiniausia gripo pandemija, kartais vadinama ispaniškuoju gripu, prasidėjo 1918 m. Šiuo gripu susirgo iki 40 proc. pasaulio gyventojų, o nuo jo mirė apie 50 mln. žmonių.
Dengė
Dengės karštligė, kurią sukelia Dengės virusas, yra uodų pernešama liga, pirmą kartą pasireiškusi Filipinuose ir Tailande praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. 2009 m. žurnale "Clinical Microbiology Reviews" paskelbtame tyrime teigiama, kad nuo to laiko ji išplito po visus tropinius ir subtropinius pasaulio regionus. Šiuo metu apie 40 proc. pasaulio žmonių gyvena vietovėse, kuriose Dengė yra endeminė liga. Tikėtina, kad dėl klimato kaitos liga plis labiau, nes ją pernešantys uodai galės veistis kituose regionuose, rašo „Nature“.
Pasak PSO, Dengės karštlige kasmet užkrečia nuo 100 iki 400 mln. žmonių. Nors Dengės mirtingumas yra mažesnis nei kai kurių kitų virusų – apie 1 proc. Tačiau virusas gali sukelti į Ebolą panašią ligą, vadinamą Dengės hemoragine karštlige, kurios mirtingumas siekia 20 proc.
Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro, 2019 m. JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino vakciną nuo Dengės, vadinamą „Dengvaxia“, kurią galima naudoti 9–16 metų Dengės virusu prasirgusiems vaikams, gyvenantiems vietovėse, kuriose Dengės karštligė yra paplitusi. Taip pat, kai kuriose šalyse yra patvirtinta vakcina, skirta 9–45 metų amžiaus asmenims, tačiau ir šiuo atveju vakcinos gavėjai turi būti jau persirgę Dengės virusu. Tiems, kurie anksčiau nesirgo šiuo virusu, suleidus vakciną gali kilti rizika susirgti sunkesne Dengės karštligės forma.
Rotovirusas
Rotavirusas – tai viduriavimo liga, nuo kurios kasmet miršta apie 200 000 vaikų. Daugiausia mirties nuo šios ligos atvejų – Nigerijoje ir Indijoje.
Virusas gali greitai plisti, kaip mokslininkai vadina, fekaliniu-oraliniu keliu (tai reiškia, kad į organizmą patenka mažos išmatų dalelės).
Dėl vakcinų išsivysčiusiose šalyse vaikai nuo šios infekcijos mirštama retai. Tačiau ši liga yra žudikė besivystančiose šalyse, kur rehidratacijos procedūros nėra plačiai prieinamos.
PSO skaičiavimais, pasaulyje kasmet dėl rotavirusinės infekcijos ambulatoriškai apsilanko daugiau kaip 25 mln. pacientų, du milijonai jų yra hospitalizuojami. Šalyse, kuriose pradėta skiepyti vakcina, labai sumažėjo hospitalizacijų ir mirčių nuo rotaviruso atvejų.
Šiuo metu yra dvi vakcinos, apsaugančios vaikus nuo rotaviruso.
SARS-CoV
PSO duomenimis, virusas, sukeliantis sunkų ūminį kvėpavimo takų sindromą (SARS), pirmą kartą buvo nustatytas 2003 m. per protrūkį Kinijoje. Žurnalo „Journal of Virology“ duomenimis, virusas atsirado šikšnosparniuose, paskui peršoko į naktinius katininius žinduolius, vadinamus civetomis, ir galiausiai užkrėtė žmones. Prasidėjus protrūkiui Kinijoje, SARS išplito į 26 pasaulio šalis ir per kelis mėnesius užkrėtė 8096 žmones, iš kurių daugiau kaip 774 mirė.
Liga sukelia karščiavimą, šaltkrėtį bei kūno skausmus ir dažnai pereina į plaučių uždegimą.. Apskaičiuotas SARS mirtingumo rodiklis yra 9,6 proc., tačiau JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, nuo 2000-ųjų metų pradžios naujų SARS atvejų nebuvo užregistruota.
SARS-CoV-2
Nors nuo SARS-CoV-2 nemiršta didžioji dalis užsikrėtusių žmonių, tačiau šio viruso sukeliama liga, vadinama COVID-19, nuo 2020 m. spalio tapo dažniausia virusų sukeliama mirties priežastimi. Remiantis portalo „OurWorldInData“ duomenimis, nuo savo gyvavimo pradžios koronavirusas visame pasaulyje sukėlė daugiau kaip 6,57 mln. mirčių, o juo užsikrėtė mažiausiai 626 mln. žmonių.
SARS-CoV-2 priklauso tai pačiai didelei virusų šeimai, kaip ir SARS-CoV, vadinamai koronavirusais. Pirmą kartą virusas buvo nustatytas 2019 m. gruodį iš mėginio Kinijos Uhano mieste. 2021 m. žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime nurodyta, kad virusas galimai kilti iš šikšnosparnių.
Dėl pirminio protrūkio Uhane ir aplinkiniuose miestuose buvo paskelbtas plataus masto karantinas, apribotos kelionės į užkrėstas šalis ir iš jų, o visame pasaulyje imtasi kurti diagnostikos priemones, gydymą ir vakcinas.
Apskaičiuoti žmonių, kurie miršta užsikrėtę, dalį, yra sudėtinga – nes daugelis lengvų atvejų niekada nediagnozuojami. Tačiau akivaizdu, kad amžius yra labai svarbus veiksnys, lemiantis viruso mirtingumą. Žurnale „The Lancet“ paskelbtais tyrimo duomenimis, nuo viruso mirė apie 0,0023 proc. jaunesnių nei 7 metų amžiaus vaikų ir apie 20 proc. vyresnių nei 90 metų amžiaus.
PSO duomenimis, virusas taip pat kelia didesnę riziką žmonėms, kurie turi sveikatos sutrikimų – tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ar nutukimas. Įprasti viruso simptomai: karščiavimas, kosulys, skonio ar kvapo praradimas ir dusulys, o rimtesni simptomai – kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas ir judėjimo sutrikimas.
Šiuo metu yra patvirtintos kelios COVID-19 vakcinos ir šių vakcinų stiprinamosios dozės, kurias galima naudoti vaikams ir suaugusiesiems. Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro, šios vakcinos smarkiai sumažina sunkios ligos ir mirties tikimybę.
MERS-CoV
Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromą sukeliantis virusas MERS-CoV 2012 m. sukėlė ligos protrūkį Saudo Arabijoje, o 2015 m. – Pietų Korėjoje. Nuo šio viruso miršta apie 35 proc. užsikrėtusių žmonių. Tačiau nuo 2021 m. nuo šio viruso mirė tik 858 žmonės – nes jis sunkiai plinta tarp žmonių.
MERS-CoV virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip ir SARS-CoV bei SARS-CoV-2. Pasak PSO, pirmiausia šia liga užsikrėtė kupranugariai, vėliau ji persidavė žmonėms. Užsikrėtusiems žmonėms gali sukelti karščiavimą, kosulį ir dusulį.
Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas yra mirtinas, nes kaip ir mažiau mirtini jos giminaičiai SARS ir SARS-CoV-2, dažnai progresuoja į sunkų plaučių uždegimą. Vakcinos nuo šios ligos nėra. Geriausias būdas sumažinti užsikrėtimo tikimybę – reguliariai plauti rankas, vengti kontakto su kupranugariais ir nevartoti produktų, kurių sudėtyje yra nepasterizuoto gyvulių pieno.
Parengta pagal „Live Science“.
