„Per pastarąsias aštuonias savaites nuo COVID-19 žuvo daugiau kaip 170 000 žmonių, – spaudos konferencijoje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Ir tai tik pranešimai apie mirtis. Mes žinome, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis“.
Paskutiniame posėdyje PSO Tarptautinių sveikatos taisyklių nepaprastosios padėties komitetas padarė išvadą, kad „nors šio viruso eliminavimas iš žmonių ir gyvūnų rezervuarų yra labai mažai tikėtinas, jo niokojančio poveikio sergamumui ir mirtingumui sušvelninimas yra įmanomas ir toliau turėtų būti prioritetiniu tikslu“.
Komitetas pažymi, kad sveikatos apsaugos sistemos sunkiai susidoroja su dabartiniu COVID-19 ir kitomis ligomis. Pandemija tik dar labiau paaštrino pasaulinį sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą.
„Skubios pagalbos skyriai visoje šalyje yra pilni dėl tolesnio pandemijos poveikio – tiek dėl padidėjusių poreikių, tiek dėl sumažėjusių srautų dėl ligoninių lovų užimtumo“, – sako Australijos Nacionalinio universiteto skubios pagalbos konsultantas Davidas Caldicottas.
Tačiau realybė, su kuria vis dar susiduria mūsų sveikatos priežiūros darbuotojai, neatsispindi gyventojų veiksmuose – visame pasaulyje mažėja tyrimų ir pranešimų skaičius, todėl išryškėja viena didžiausių dabartinių problemų – pandeminis nuovargis, kuris ištinka ir vadovus bei ekspertus.
„Mums trūksta darbuotojų, o nepaisymas būdų, kaip užkirsti kelią COVID-19 plitimui ardo mūsų visuomenės struktūrą dėl per didelio mirčių skaičiaus, sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumo ar sunkumų ugdant naująją kartą“, – sako gydytoja Karina Powers iš Perto (Australija).
Nepaisant šių nuolatinių problemų, daugelis šalių jau panaikino arba netrukus planuoja panaikinti skubios sveikatos priežiūros įstaigas, todėl pacientams teks patirti vis daugiau nepatogumų ir grėsmių. Šiuo metu JAV kasdien fiksuojama apie 500 mirčių nuo šio viruso.
„Mano žinia aiški: nenuvertinkite šio viruso, – įspėja T.A.Ghebreyesusas. – Jis mus nustebino ir toliau stebins, ir toliau žudys – jei nedarysime daugiau, kad sveikatos priežiūros priemonės pasiektų žmones, kuriems jų reikia – ir visapusiškai nekovosime su dezinformacija“.
Nors dar nėra pripažintas endeminiu, akivaizdu, kad SARS-COV-2 artimiausioje ateityje visam laikui įsitvirtino žmonių ir gyvūnų populiacijose. Tai reiškia, kad dar svarbiau toliau skatinti skiepijimą, ypač labiausiai pažeidžiamų žmonių.
Tačiau ir šioje kritinėje srityje tiek gyventojų, tiek vyriausybių reakcija silpnėja, net ir tokiose šalyse kaip Australija, kuriose iš pradžių buvo pasiektas didelis skiepijimo mastas.
„Kai kuriems žmonėms, norintiems gauti naujas bivalentines ketvirtąsias ir penktąsias dozes, atsisakoma suteikti galimybę pasiskiepyti, – sako Murdocho universiteto (Australija) imunologė Cassandra Berry. – Mūsų apsauginiam imuniniam atsakui reikia ne tik postūmio po silpnėjančio imuniteto, bet ir platesnės jo aprėpties, kad būtų galima kovoti su įvairiomis virusų smaigalio mutacijomis ir išvengti povirusinių komplikacijų (ilgojo COVID-19)“.
JT ataskaitoje raginama ne tik tęsti skiepijimą, bet ir toliau remti viruso ir gydymo tyrimus, tęsti stebėjimą, anksti pradėti naudoti antivirusines priemones, stiprinti apsaugos priemones susirgimų piko metu ir kovoti su dezinformacija.
„Akivaizdu, kad siekiant sumažinti perteklinį mirčių nuo COVID-19 skaičių, reikia dar daug ko nuveikti, – sako K.Powers. – Tai apima didesnį papildomo skiepijimo lygį, saugaus patalpų oro tiekimą viešose vietose, kaukių naudojimą prastai vėdinamose patalpose, nemokamų ir plačiai prieinamų tyrimų grąžinimą didelės rizikos aplinkoje – pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių globos įstaigose, naudojamų švelninimo priemonių peržiūrą.
Tai, kad pandemija ir toliau klasifikuojama kaip nepaprastoji padėtis, nereiškia, kad padėtis tokia pat sunki kaip anksčiau. Dėl skiepų ir natūralių infekcijų bei antivirusinių vaistų atsiradęs mišrus imunitetas sumažino naujojo koronaviruso sunkumą.
Tikslas – pereiti prie tvaresnio, ilgalaikio COVID-19 valdymo etapo, teigia ekspertai. Tačiau apleidžiant priemones, skirtas infekcijoms mažinti, kyla pavojus mūsų pasiektai pažangai.
„Išliekame kupini vilties, kad ateinančiais metais pasaulis pereis į naują etapą, kuriame sumažinsime hospitalizacijų ir mirčių skaičių, – sako T.A.Ghebreyesusas. – Kai sveikatos priežiūros sistemos sugebės integruotai ir tvariai valdyti COVID-19“.
Parengta pagal „Science Alert“.
