Pasak ataskaitos, kuri birželio 18 d. paskelbta žurnale „New England Journal of Medicine“, abu inkstai buvo gauti iš to paties donoro, kuris prieš mirtį gyveno Karibuose.
Pirmajam iš dviejų inkstų recipientų, 61 metų vyrui, buvo atlikta transplantacijos operacija Masačusetso bendrojoje ligoninėje („MassGen“). Praėjus dešimčiai savaičių po transplantacijos, jis buvo perkeltas atgal į „MassGen“ – nors iš pradžių buvo paguldytas į kitą ligoninę.
Vyrą pykino, labai troškino, jis vėmė, jautė pilvo diskomfortą, skaudėjo nugarą ir karščiavo. Pirmojoje ligoninėje gydytojai nustatė, kad jo plaučiuose kaupiasi skysčiai, vyras pradėjo greitai kvėpuoti, jautėsi taip, tarsi negalėtų gauti pakankamai oro, o deguonies kiekis kraujyje sumažėjo.
Prasidėjus kvėpavimo nepakankamumui ir šokui, t. y. pavojingai sumažėjus kraujospūdžiui, jis buvo perkeltas į „MassGen“ intensyviosios terapijos skyrių, kur gydytojai užfiksavo violetinį bėrimą, plintantį po pilvo odą.
Gydytojai pradėjo išsamų paciento ligos istorijos tyrimą ir atliko daugybę tyrimų, kad nustatytų simptomų priežastį.
Pacientas vartojo imunosupresinius vaistus, kad jo organizmas neatmestų naujojo inksto, todėl jis buvo jautresnis infekcijoms. Medikų komandai, įskaitant infekcinių ligų ir organų transplantacijos ekspertę dr. Camille Kotton, teko išbraukyti ilgą galimų infekcijų sąrašą ir atrasti labiausiai tikėtiną priežastį.
Jie galėjo atmesti bakterines infekcijas – nes vyrui buvo skirti antibiotikai ir jo būklė negerėjo. Jis taip pat vartojo antivirusinius vaistus, o SARS-CoV-2 – viruso, kuris sukelia COVID-19 – tyrimo rezultatai buvo neigiami. Taigi tikėtina, kad kaltininkas galėjo būti koks nors parazitas. Tai patvirtino faktas, kad vyro kraujyje taip pat buvo padidėjęs eozinofilų – baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su parazitinėmis infekcijomis – kiekis. Šių ląstelių kiekis taip pat gali padidėti dėl reakcijos į vaistus arba transplantato atmetimo, tačiau šios priežastys buvo mažai tikėtinos, atsižvelgiant į vyro simptomus, pažymėjo dr. C. Kotton.
Medikė buvo girdėjusi apie atvejus, kai persodinti organai recipientus užkrėsdavo maža apvaliąja kirmėlė, vadinama Strongyloides stercoralis. Ji susisiekė su Naujosios Anglijos donorų tarnyba dėl galimo užkrėtimo. Nors inkstų donoras buvo miręs, jiems pavyko ištirti donoro kraujo buteliuką, kuriame buvo rasta antikūnų prieš Strongyloides – o tai reiškia, kad donoro imuninė sistema kažkada buvo susidūrusi su kirmėlėmis.
Paciento kraujo mėginių tyrimai parodė, kad prieš transplantaciją jis neturėjo antikūnų prieš Strongyloides, tačiau po transplantacijos jų jau atsirado. Kai gydytojų komanda paėmė mėginius iš įvairių vyro kūno vietų, jie nustatė, kad kirmėlės išplito toli ir plačiai, įsiskverbdamos į jo pilvą, plaučius ir odą.
Transplantacijų metu infekcijos pasitaiko retai – per daugiau nei 10 metų JAV atliktų transplantacijų metu donoro sukeltos infekcijos pasireiškė tik 14 iš 10 000 persodintų organų atvejų, nustatyta apžvalgoje. JAV gydytojai negali naudoti organų iš žmonių, sergančių tam tikromis aktyviomis infekcijomis – pavyzdžiui, tuberkulioze – o donorų organai yra tikrinami dėl infekcinių ligų, tačiau šie tyrimai ne visada viską užfiksuoja.
Per dešimtmetį buvo nustatyta 13 įrodytų arba tikėtinų Strongyloides infekcijų, kurios sudaro 42 proc. visų parazitinių infekcijų, perduodamų transplantuojant organus. Iki šios peržiūros mažiau nei 1 iš 4 organų transplantacijos organizacijų reguliariai atlikdavo tyrimus dėl Strongyloides, tačiau 2023 m. Organų įsigijimo ir transplantacijos tinklas paragino atlikti visuotinius tyrimus dėl šio parazito.
„MassGen“ medikų komanda vyrą gydė ivermektinu – stipriu antiparazitiniu vaistu. Jie gavo specialų leidimą šį vaistą suleisti tiesiai po oda, kad galėtų kovoti su viso kūno infekcija – ir galiausiai jį išgydė pacientą.
Tuo tarpu kitiems medicinos centrams, kuriems buvo persodinti to paties mirusio donoro organai, apie tai buvo pranešta. Taip buvo diagnozuotas 66 metų vyras, kuris po transplantacijos operacijos dėl nuovargio, mažo baltųjų kraujo kūnelių kiekio ir pablogėjusios inkstų funkcijos buvo gydomas Albany medicinos centre.
Pasidaliję informacija su „MassGen“ komanda, gydytojai galėjo sėkmingai gydyti šį antrąjį pacientą, gavusį kitą donoro inkstą, rašo „Live Science“.
„Organų transplantacijos gelbsti gyvybes, – nurodė Albany medicinos centro atstovas spaudai. – Tokiais retais atvejais kaip šis, mūsų ligoninių bendravimas ir koordinavimas, abiejų ligoninių infekcinių ligų gydytojų dalyvavimas buvo labai svarbus, kaip ir mūsų regioninės organų įsigijimo organizacijos perspėjimas.“