Kuomet 1788 metais Australiją pasiekė pirmieji žmonės, tvarkai prižiūrėti buvo pasitelkti karališkojo laivyno jūrų pėstininkai. Jie įgyvendino taisykles, kurias išplatino gubernatorius Arthuras Phillipas.
Tačiau mažėjant maisto atsargoms, naujai atrastoje šalyje ėmė plisti nusikalstamumas. Naujieji šeimininkai netruko suprasti, kad būtina sukurti vietinę policijos struktūrą. Gubernatorius Phillipas įkūrė naktinių žvalgų būrį. Kadangi tuo metu Australijoje dar trūko tvirtų vyrų, gubernatorius nusprendė pasitelkti... 12 geriausiu elgesiu kalėjime pasižyminčių nuteistųjų.
Žinoma, pasirinkti tokį sprendimo būdą nebuvo lengva. Tiek gubernatorius, tiek kiti valdžios atstovai policiją norėjo formuoti iš laisvų žmonių. Juk jie turėjo saugoti žmonių turtą ir netgi gyvybę. Tačiau kitokio pasirinkimo tiesiog nebuvo – trūko vyrų, kurie galėtų atlikti šias užduotis. Šie 12 vyrų buvo suskirstyti į keturias organizuotas grupes, kurios patruliavo ir prižiūrėjo skirtingus rajonus.
1790 metais iš dar vieno nuteistųjų būrio buvo suformuota Sidnėjaus pėsčioji policija. 1796 metais policija buvo reorganizuota pasitelkus Londono pavyzdį. Po 30 metų Sidnėjaus policija sudarė jau daugiau nei 60 policijos pareigūnų, kurių dauguma buvo nuteistieji.
Per ateinančius kelis dešimtmečius buvo suformuoti kiti policijos daliniai: raitoji policija, vandens policija, pasienio policija bei raitasis aborigenų policijos dalinys. Svarbiausia buvo raitoji policija, kuri saugojo naujakurius, taip pat keliais vežamas prekes.
1850 metais išleistas naujas įstatymas leido atsivežti policijos pareigūnus iš kitų britų salų.
Tad kaip sekėsi iš nusikaltėlių sudarytai policijai? Pasirodo, pakankamai gerai. Nors iš to meto nėra jokių statistinių suvestinių apie nusikalstamumo rodiklius, laiškai ir oficialūs dokumentai mini, kad iš kalinių suformuota policija stipriai sumažino nusikalstamumą, kuris jau buvo spėjęs apimti naująją koloniją.
Šaltinis: Nationalgeographic.com.au
