Tyrėjai įtarė, jog neįgalius gyventojus nunuodijo prieglaudos savininkė ir valdytoja, kad galėtų išsigryninti jų pašalpas. Atrodė, jog tai buvo įprasta serijinio žudymo byla, tačiau įtariamoji šiuo atveju buvo moteris Dorothea Puente. Mat moterys nebuvo laikomos tokiomis žiauriomis, kad galėtų būti serijinėmis žudikėmis. Vis dėlto, vėliau byla buvo išaiškinta ir D.Puente nuteista už 3 žmogžudystes (kitų įrodyti nepavyko).
Serijiniai žudikai dažniausiai būna vyrai, bet yra ir moterų – statistiškai net 1 iš 6 serijinių žudikų yra moteris. Tačiau dar ir dabar visuomenė negalvoja, kad moterys gali būti tokios žiaurios. Mokslininkai netgi ėmėsi tirti šį reiškinį. Pasirodo, moterys yra tokios pat žiaurios kaip ir vyrai, bet jų žiaurumas pasireiškia savotiškai.
Psichologė Marissa Harrison ėmė rinkti duomenis apie amerikietes serijines žudikes, kurios nužudė bent tris žmones, o tarp žmogžudysčių buvo bent vienos savaitės pertrauka. Ji su savo kolegomis įkūrė internetinę serijinių žudikų bei masinių žmogžudysčių enciklopediją. Galiausiai buvo identifikuotos 64 serijinės žudikės moterys, kurios gyveno ir buvo aktyvios 1821–2008 metais. Tuomet tyrėjai pasitelkė patikimus naujienų šaltinius, kad sudarytų kiekvienos iš jų asmenybės profilį. Remdamiesi šiais duomenimis tyrėjai sudarė vidutinės serijinės žudikės moters paveikslą. Įdomu tai, kad tokios moterys yra itin paprastos ir visuomenėje beveik niekuo neišsiskiria.
Dažniausiai serijinė žudikė moteris yra įkopusi į trečią ar ketvirtą savo gyvenimo dešimtmetį, priklauso viduriniajai klasei, ištekėjusi, greičiausiai krikščionė bei vidutinių protinių gabumų. Tiesa, panašiai apibūdinami ir serijiniai žudikai vyrai. Kartu sudėjus šios moterys nužudė 331 žmogų – vidutiniškai kiekviena nužudė po 6 žmones. Daugiau nei pusė jų nužudė vaikus, o ketvirtadalis – pagyvenusius žmones bei neįgaliuosius.
Serijinės žudikės tapo vis dažnesniu reiškiniu pastaraisiais dešimtmečiais. Net 38 serijinės žudikės buvo aktyvios 1965–2014 metais, nors vos 15 jų buvo aktyvios 1915–1965 metais. Taigi serijinių žudikių skaičius išaugo 150 procentų.
Tiesa, priešingai nei vyrai, moterys žudė žmones, kuriuos pažinojo, dažniausiai savo vyrus ar vaikus. Tuo metu vyrai žudo nepažįstamus žmones. Vyrų pagrindinis motyvas yra seksas, moterų – pinigai, o nuodai yra dažniausia jų žudymo priemonė. Vyrai dažniausiai naudojasi šautuvais ar peiliais.
Be to, serijinės žudikės moterys dažniausiai dirba priežiūros įstaigose – medicinos seselėmis, auklėmis ar mokytojomis. Gali būti, kad šie darbai suteikė moterims lengviausią priėjimą prie savo aukų. Tačiau gali būti, kad dirbdamos tokį darbą jos tampa žudikėmis, nes pamato, kaip galima lengvai pasinaudoti pažeidžiamais žmonėmis.
O sučiupti moteris žudikes yra netgi sunkiau nei vyrus, ypač dėl jų lyties, kadangi dauguma jų neįtaria ir mano, kad moterys negali būti tokiomis žiauriomis. Apie 40 procentų serijinių žudikių turėjo protinių sutrikimų, o ketvirtadalis turėjo problemų su alkoholiu ar narkotikais. Vaikystėje jos taip pat patyrė fizinį, seksualinį smurtą ar kitokio pobūdžio psichologinę traumą.
Šis tyrimas neatskleidė, kaip visuomenėje galima būtų iš anksto atpažinti serijinę žudikę moterį, todėl mokslininkai ir toliau tirs šią sritį.
Šaltinis: Newyorker.com
